QUOTE(renate @ 2006 12 12, 18:55)
o as bijau ir pasakyt dar tik sesios savaites ir antras vaikiukas butu bet niekaip nedristu teciuj pasakyt. neplanuotas ir zinau kad tetis per daug neapsidziaugs.tikuosi islaukt iki 12sav ir tada pasakyt nes nutraukt nestumo nenoriu o tada kaip bus taip
labai pazystama situacija. tik as pasakiau kaip buvo 5 savaites, nes tik tada ir pati suzinojau.
antrasis leliukas pas mus buvo tikrai neplanuotas, ir tiesa pasakius jo apskritai planuose nebuvo.
as ir nesitikejau, kad labai apsidziaugs, bet reakcija buvo tokia kurios as nesitikejau ir jei man kas nors pasakytu tikrai nepatikeciau.
bet nieko, spaudima atlaikiau. buvo moraliskai tikrai nelengva. tiesiog uzsispyriau ir tiek. galiausiai vyras pripazino ta fakta, kad kitaip nebus ir vis tik mano zodis sioje situacijoje yra paskutinis ir negincijamas.
kas ji taip paveike nezinu. gal mano tvirtumas, gal dar kaz kas.
bet dabar jis mane vezioja i konsultacijas, tyrymams ir pan. Stengiasi kaip galima daugiau buities darbu uz mane padaryti.
bet viskas tyliai ir nebyliai.
tad palinkeciau tau stiprybes ir tvirtumo. as manau, kad tiesiog reikes laiko jam su ta mintim susigyventi ir tiek.
be to kaz kas yra sakes "kad vyrai kaip troleibuso pakeleiviai: vieni ilipa, kiti islipa. o vaikai - tai kas lieka visada su tavimi"
ir nesutikciau su ta mintim, kad toks tetis nevertas vadintis teciu. nemazai aplink mane teciu kurie zmonom ta proga ir geles dovanojo, ir ant ranku nesiojo, ir pan.... Bet nei sykio neplove vaikui uzpakalio, neslauge jo sergant, nesikele naktimis ir nenesiojo, kad mamai duotu issimiegoti. Nepirko mamai bilietu i koncerta ar i kina kad ji galetu prasiblaskyti, o pats tuo tarpu likdavo su kudikiu namuose na ir pan.
dar syki dideles kantrybes, isminties ir lengvo nestumo.