as saviskiui pranesiau si sestadieni,kadangi savaitei buvau isvykus i lietuva.
lietuvoje sugalvojau nueit pasitikrint pas ginekologe,nors jokiu problemu ir neturejau,bet galvoju,del viso pikto.
nuejau,kaip ir visada pasodino "ant lektuvo" ir sako:man tai kazkas cia panasu i nestuma.
as pasimetus net zodzio neistariu,nes pas mane visada menesines buvo nereguliarios ir as net pati nezinodavau kada jos turi buti,nes budavo,kad kartais pradingsta porai menesiu ir vel atsiranda.tai si karta net nekreipiau demesio,kad nera
daktare tada sako:darom echoskopija,kad isitikint.
niekada turbut negalesiu apibudint to jausmo kai pamaciau savo leliu ekrane,net apsiverkiau.
gydytoja pradejo ramint,nes jau is dziaugsmo ir susijaudinimo buvau kaip reikalas isiraudojus.
pirmiausia suzinojo mano sesers seima ir mama,negalejo patiket.
kadangi maniskis buvo likes uk tai telefonu nenorejau pranest,o ir manau nevertejo,nes pati suzinojau penktadieni,o gryzt turejau sestadieni.
kol vaziavom is aerouosto ne zodziu neuzsiminiau,o parvaziavus norejau parodyt nuotrauka,kuria daktare padare ir taip pasakyt,bet kadangi lagamina padejo kraut mama tai niekaip man tos nuotraukos surast nepavyko ir pagalvojau,kad palikau lietuvoje,tada ir sakau:vaje,kokia as kvaila.
jis sako:kas nutiko
sakau jam:taigi vaikiuko nuotrauka palikau lietuvoj.
jis jau nieko nesuprates ir klausia:kokio vaikiuko?
as sukaupus visa drasa ir sakau:musu vaikiuko.
galvojau,kad supras,bet mano nusivylimui vel klausia:kokio dar musu vaikiuko.
jau as ir nervuotis pradejau,kad toks nesupratingas ir vel sakau:musu vaikiuko nes as nescia.
nors ir buvo visai neplanuota,bet labai apsidziauge ir puole pranesinet visiem ka tik pazysta.
veliau nuotrauka vis del to suradau tai dabar ta nuotrauka laiko knygoj ir visur su savim nesiojasi,kad neuzmirstu kiekvienam sutiktam parodyti.
biski turbut cia per daug prirasiau,bet kazkaip ikvepimas pagavo