QUOTE(semute @ 2012 01 16, 13:22)
Sveikos mamos. Mano mazajai 4,5 metu, visada ziuredavo,zaisdavo su mano auskarais, bet pati nesutikdavo vertis,ir pas vereja buvom ne karta nueje,pasnekeje, ir atejo ta diena kai pati paprase iverti auskariukus. ir vaje vaje kaip nepasiseke tam kas bandytu ta jos dziaugsma dabar atimti, net kai tepdavom su tepaliuku kad gytu greiciau, ispedavo kad tik neisimciau

labai patenkinta,ir kiek matau kolkas tas nesikeicia, parduotuvese netgi iesko tokiu kurie jai patiktu,kad galetu pasikeisti. pati turiu auskarus ir ausyse ir bamboj ir nosi, nematau cia problemos, ir jei vaikas kad ir iki 5metu, nori to, kodel ne. jei neleisim jiem apsispresti, tai ir uzaugs su ikalta i galva mamos nuomone. juk nuo mazu dienu reikia formuoti, kad vaikas turetu savo nuomone ir pasitiketu savimi, bet kokiu klausimu.
Auskarų neįvėrimas, kai vos nuo žemės tesimatanti pyplė to užsinori, nėra jos nuomonės užgniaužimas. Nuomonę galima turėti kokią tik nori, bet reikėtų ją skirti nuo užgaidos

Nuomonė: "Mamyte, man gražūs šitie auskariukai, manau, jie man labai tiktų"
Užgaida/noras: "Mamyte, noriu auskariukus įsiverti."
Ir jeigu kada mano duktė pareikš norą įsiverti auskarus, o mes su vyru to neleisim, nes mums atrodys, kad jai dar per anksti, tai jokiu būdu nereiškia, kad sugniuždysim jos pasitikėjimą savimi. Sakyčiau, netgi priešingai: tai bus jai paskatinimas įrodyti savo tiesą svariais argumentais, kodėl jai to reikia.