QUOTE(euphoria_mi @ 2011 01 04, 10:16)
Medute,tavęs norėjau paklausti? Matau tavo lėlė turi šias diagnozes -vcp, F83 epilepsinis sindromas. (Taip parašyta pirmam psl). gal gali plačiau papsakot apie andrėją, aš naujokė, nežinau, kaip konkrečiai jums pasireiškia visos ligelės.. Man įdomu tarkim ar ji žiūri tau į akis,kiek daug ji gali judėti, kokio tipo jūsų epilepsiniai pripuoliai?
Na, epilepsinį sindromą po metų kitų bus galima braukti iš sąrašų...tikiuosi. Priepoliukai prasidėjo kai ji gimė 1 balo, buvo atgaivinta. Gimė gilioje hipoksijoje (uždususi) daktarų kaltė. Reanimacijoje mums pasakė, kad prasidėjo traukuliai ir pradėjo duoti fenobarbitalio miltelius. Kai jai buvo mėnuo, padarė EEG ir nustatė, kad smegenys neatsistatinėja ir suaktyvėjusios tos bangos, kurios ir rodo epilepsiją, pratesėm gydymą fenobarbitaliu. Tiesa sakant nemačiau jokių traukulių. Kai Andrėjai buvo du mėnesiai be savaitės, per smegenėlių echoskopiją daktarė nustatė, kad per daug vandenų ant jų, ir skyrė diuretikus neatsižvelgusi, kad mažoji labai mažai valgo ir negeria nieko papildomai, po dviejų dozių tų vaistų atsidūrėm ligoninėj ir tada pamačiau traukulius du lb didelius, su sąmonės netekimu. Vaikas visas įsitempė ir suglebo, tuo metu laikiau ją ant rankų, buvo lb baisu

po tų dviejų traukulių vėl buvo ramu, grįžom namo, po savaitės paskiepijom pačiu, atrodo, nekalčiausiu skiepu nuo hepatito ir..nepraėjus nei dviem valandom vėl prasidėjo traukuliukai, tik jau kitokie-miego metu trukčiojo tai ranka, tai koja, ir paėmus į savo ranką trukčiojimas nedingdavo, vėl į ligoninę, ten padarė EEG, bangų suaktyvėjimas, skyrė Konvulekso lašiukus, paskui dar buvo vienas traukulys su sąmonės netekimu ir viskas, lašiukai padarė savo darbą-viskas dingo. Daugiau jų ir nebuvo, gėrė mažoji juos gal pusę metų, kol kraujo tyrimas parodė, kad ėmė kisti kepenų fermentai ir jie skubiai buvo nuimti (vaistai). Paskyrė nitrozepamą, bet po jo vartojimo gal dvi savaites sutriko ir taip sutrikęs rijimas, ėmė neryti ne tik seiliu, bet ir maisto, visiškas vangumas, mieguistumas, žodžiu vaikas visada buvo sapne. Po dviejų mėnesių vartojimo nitrozepamo paskambinau daktarei ir pasakiau, kad savo atsakomybe nuimu vaikui vaistus, nes negaliu daugiau į ją tokią žiūrėti. Jau pusantrų metų, kaip gyvenam be vaistų, EEG nerodo jokių pakitimų, bet rizika visada išlieka. Buvo židininė epilepsija.
Į akis žiūri, kalba savo kalba, daugiau rėkauja, bendrauja, kažką supranta, kas jau įkalta į galvą nuo pat mažens. Kartais atsišaukia į vardą, atsisuka, kartais tik šypsosi bet neatsisuka. Įvairiai. Lb mėgsta muziką, žiūrėti tv. Juda tiek, kiek ją laikai už pažastukų-žingsniuoja, nors kojos pinasi, stovi. Labai stengiasi rankomis dirbti, bet spastika nemaža jose, įsitempia, nesigauna iš karto, bet ji ir toliau rankom makaluoja, kol ant stalo nelieka nieko

Dabar jau nebijo svetimų, šiaip labai geras vaikas, jei būtų sveika, ji būtų auksinė

kas link charakterio.
QUOTE(izabele111 @ 2011 01 04, 12:20)
prastai,Medute....namuose as kaip ant adatu...taip ir bijau mamos skambucio
vakar buvau kaimuke,tai apkirpau,apskutau teti...sedi(jei taip galima pasakyt) kaip lele....sirdis plysta ziurint,kaip jis gesta.....
Oj mergyt, kaip aš tave suprantu....iš karto prisiminiau mamą

turi su tuo susitaikyti, priimti, kad kitaip nebus, paleisti ir melstis, kad nebūtų skausmo...

laikykis
Na ką, maitinam vaikus ir judėsim į miestą, pasiimti ekspertų išvados, bus įdomu paskaityti