Knygos knygos knygos * 46 namučiai

Labas





Visiškai sutinku su Gegytės nuomone Ši Harris knyga, skirtingai nuo jos kitų, nesiskaito greitai, ir painoka. Sakyčiau, nelabai tinkama, kai norisi kažko lengvo, atpalaiduojančio.

adžani klausė apie musulmoniškas knygas. Aš dabar kaip tik skaitau (jau link pabaigos) Kader Abdolah "Mečetės namai".
http://www.suknyga.l...etes-namai/8607
Puikus romanas ir informatyvus Skaitosi lengviau, nei kad tikėjausi (kažkodėl įsivaizdavau, kad ji bus prie sunkesnių, bet taip nėra). Manyčiau, tikrai verta dėmesio knyga.
Beje, perskaičius ją pardavinėsiu už 22 Lt, gal kuri norit? .

O viso musulmoniškų sąrašiuko nevardinsiu. Nes daug naujienų ta tematika aš neskaičiusi, ir tikrai ne visas besuseku, kokios yra naujienos (paskut. metu tokių nemažai išleista).

Tai tada aš ją ir paimsiu.

Ok Kai perskaitysiu (o tai turbūt bus jau šįvakar), tau parašysiu į AŽ

Kaip rasti?

Nepyk,bet nebeimsiu.Labai atsiprašau.

Nieko tokio

Stiklo karoliukai, centre yra "Retro knygynas", ten ir parduoda ir gali savo atnešti knygas

"Romaną Elę" turiu, vaikystėj daug kartų skaityta. O "Baltoji baimė" man tokia įdomi atrodo, labai norėčiau perskaityti. Kodėl ji tau nepatiko?

Aš baigiau Tracy Chevalier "Skaistusis mėlis". Šios autorės esu skaičiusi tik vieną knygą, "Žiburiai", tai šitoji man daug labiau patiko, bet vis tiek negaliu sakyti, kad būtų baisiai sužavėjusi. Knygoje pasakojamos dvi istorijos apie dvi tos pačios giminės moteris. Viena istorija vyksta dabartiniais laikais- jauna prancūzų kilmės amerikietė, atsikrausčiusi į Prancūziją, ieško savo šaknų ir besiaiškindama atskleidžia baisią paslaptį iš savo giminės praeities. Apie tai pasakoja antroji istorija (šįkart iš 16 amžiaus).
Knygą skaityti buvo visai įdomu, bet man kažko pritrūko. Nelabai įtikinamai atrodė ir keli mistiniai epizodai, jei taip galima pasakyti. Pvz., J.Harris knygose mistika ir magija atrodo savo vietoje, lyg taip ir turėtų būti, o šioje knygoje jautėsi kažkoks dirbtinumas. Na bet šios rašytojos kol kas neatsisakau. Turiu dar neskaitytą jos "Damą su vienaragiu", o ir "Merginą su perlo auskaru" noriu perskaityti.

Tiesa, kaip jau minėjau, man labai užkliuvo keli vertimo "ypatumai": nemanau, kad buvo būtina aiškinti, kas tokie yra Agata Kristi, Fransuaza Sagan ar Frenkas Sinatra. Geriau būtų išvertę prancūziškus sakinius, kurių knygoje buvo nemažai. Kai kuriuos pati supratau (iš bendro išsilavinimo, taip sakant), o kai kurie taip ir liko nesuprasti.

Ir dar- ar žinot tokią grupę "Paplūdimio berniukai"? Suprantu, kai išverčia dainų ar filmų pavadinimus, bet į lietuvių kalbą versti ir muzikos grupes man atrodo visiška nesąmonė.

A, ir dar pasigirsiu, kad šiandien pigiai radau angliškų knygų (aišku, nenaujų):
Dan Brown "Angelai ir demonai"
Annette Curtis Klause "The silver kiss/ Sidabrinis bučinys" (apie šią nieko nežinau, bet pirkau todėl, kad apie vampyrus, tiksliau jis- vampyras, o ji- paprastas žmogus (ir kur man tai girdėta? )).

Twilight?

Aišku, kad tas Twilight pirmiausia į galvą ateina, bet taip pat ir visa krūva panašių knygų, filmų ir serialų. Nelabai daug aš iš tos knygos ir tikiuosi, nusipirkau kaip ir juokais, smarkiai nenusiminsiu, jei nepatiks.

Keli atsiliepimai

Petra Schier „Kalėdų angelas su keturiomis letenomis“

Charles Dickens „Kalėdų giesmė“

Rytoj manau parašysiu ir apie „Trapumą“

Sveikos
Sveikinu visas su praėjusiomis Šv.Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais Metais!

Pavėluoti sveikinimai Daitei ir adžani gimtadienio proga!

W. S. Maugham „Anuomet ir dabar“

http://www.manoknyga...irselis-130.jpg

Perskaičiau su dideliu pasimėgavimu šią W.S.Maughamo knygą ir negaliu nutylėti, nepasidalinusi savo rekomendacijomis šiame forume.Tai puikus istorinis romanas romanas apie iškilią Renesanso epochos asmenybę, Italijos politinį veikėją, filosofą, rašytoją Nikolo Makiavelį, kuris parašytas remiantis paties Makiavelio veikalais, kitais išlikusiais negausiais šaltiniais apie jį.
Siužetas paprastas. Italija. Renesansas. Florencijai kyla grėsmė, įvairūs kunigaikštukai kovoja dėl savo įtakos valdyme ir Makiavelis išsiunčiamas į Imolą pas kunigaikštį Čezarę Bordžą, kaip Sinjorijos, Florencijos miesto tarybos derybininkas, tarnautojas.Vyksta nenorom, nes namie palieka besilaukiančią žmoną, o į kelionę pasiima jauną nepatyrusį sūnėną Pjerą. Nuvykęs į Imolą Makiavelis parodomas koks jis buvo įžvalgus ir sumanus diplomatas, ištikimai ginantis Florencijos respublikos interesus, sąžiningas, ir nepalenkiamas žmogus, kuriam nesvetimos ir žmogiškosios aistros.

Romane piešiama XVI a. Italijos įvykių panorama,ryškus ir įdomus kunigaikščio Čezarės Bordžos paveikslas, jo intrigos,politika.

Knygoje puikiai atskleidžiamas Makiavelio paveikslas ir jo išmintis.Vienas iš jo pagrindinių principų buvo“niekada neleisti niekam sužinoti , kiek jis žino, jei tam nėra svarios priežasties“.“Jis žinojo, kad palankumą lengviausia pelnyti, jei leisiesi truputį apiplėšiamas“.

Imoloje jis sutinka Bartolomėjų Martelį ir jo jaunutę trečią žmoną Aureliją, kurią pamatęs jį ima kankinti aistra šiai moteriai. Neapleisdamas tarnybos reikalų jis pradeda regzti mintį kaip su ja sugulti, nes Bartolomejus yra nevaisingas ir jei nesusilauks palikuonių Aurelija ir jos motina gali po jo mirties viską prarasti, nes viskas atitektų Bartolomėjaus sesers šeimai. Kaip jam pavyks ar nepavyks tai padaryti, neatskleisiu, tik pasakysiu, kad vėliau iš tos situacijos jam gimė idėja parašyti šmaikščią komediją „Mandragora“.
Romanas būtų nieko perdaug ypatingas jei ne perteikta paties Makiavelio kaip derybininko išmintis, ypač jo pamokymai sūnėnui Pjerui, kurias galima taikyti ir šiais laikais.Taigi citatų mėgėjos drąsiai gali prieš pradedant skaityti pasimti iš anksto pieštukėlius. Tiesiog taip ir knieti keletą pamokymu Pjerui pateikti ir jums.Makiavelis jam sako:
„Niekada per daug neatvirauk su draugu, kad jis negalėtų tau pakenkti, jeigu kartais taptų tavo priešu, ir niekada nesielk su priešu taip blogai, kad jis nebegalėtų tapti tavo draugu“.
“Stebėk žmonių nuotaikas ir prisitaikyk prie jų – juokis kartu su jais, kai jie linksmi, ir nutaisyk ištisusį veidą, kai jie rimti.Absurdiška būti išmintingam tarp kvailių ir kvailam tarp išmintingų: su kiekvienu reikia kalbėti jo kalba.“
“Jau daugelį metų aš niekada nesakau to, ką manau, ir niekada nemanau to, ką sakau, o jeigu kartais pasitaiko pasakyti tiesą, paslepiu ją tarp tokios daugybės melų, kad būna sunku ją surasti“.
Tokių pamokymų apstu šioje nestoroje knygoje.
Kadangi nemoku gražiai aprašyti kaip kitos kai kurios šio forumo skaitytojos, todėl pabaigai kaip visada pateiksiu kai kurias įstrigusias citatas:
„Laimė yra gėris, kurio siekia visi žmonės, ir kad norint ją pasiekti reikia būti kilusiam iš geros šeimos, gerų draugų, sėkmės, sveikatos, turto, grožio, tvirtumo, šlovės, gero vardo ir dorybės“.(20psl.)
„ Dėkingumas yra labai sunki našta.Lengviau atleisti priešui už padarytą skriaudą, negu draugui už tau teikiamą labdarą“ (58psl.)
„Lozorius turi būti dėkingas už trupinius, nubyrėjusius nuo turtuolio stalo“
„Draugiškumo pareiškimai būna kur kas įtikinamesni, kai juos patvirtina veiksmai“.

„Ateities kartos prisimena žmones ne dėl jų padarytų didžių darbų, bet dėl to, kad rašytojai vaizdingai aprašo jų darbus.Periklis tebūtų tik vardas, jeigu Tukididas nebūtų įdėjęs į jo lūpas kalbos, kuri jį išgarsino“
„Patarlės yra paprastų žmonių išmintis, tačiau paprasti žmonės visada klysta“.
„Labiausiai gailimės ne dėl tų pagundų, kuriomis pasidavėme, bet dėl tų, kurioms atsispyrėme“.
„Žmogus gauna aukštą postą, nes būdamas vidutinybė nekelia grėsmės savo bendrams.Štai kodėl esant demokratijai valdo ne tie, kurie yra kompetentingiausi, bet tie , kurie dėl to savo nereikšmingumo niekam nekelia baimės“.