Knygos knygos knygos * 46 namučiai

Esu skaičiusi, bet jau seniai.
Šiaip Gi de Mopasano kūryba mano skonio

Smagu. Perskaičiau tik vieną skyrelį kol kas, įvado neskaičiau, nes žinau, kad ten spoilerių daug. Rašymo stilius patinka, bet nekabina.


Liuks Lėksim būtinai.

maciau sita knyga vagoj prie isparduodamu ir kaina, atrodo, tik 12 lt. Dabar grauziuos, kad nepasiemiau

Imsiu iš to sena.lt pardavėjo.

Bet ta knyga ne vien apie jį. Daug apie Lietuvą, garsius Lietuvos žmones. Man atrodo, kad turėtų būti įdomi.

Aš esu skaičiusi, man labai patiko (filmas, beje, irgi). Tik pažiūrėjau, kad mano turima visu šimtu puslapių plonesnė už šitą naują. Aiškiai bus smarkiai "išpūsta".

Tibe, sveikinimai su išlaikytu egzaminu

Jap. Turiu Excel'yje pasidarius tokią lentelę, ten viską ir žymiuosi

pas mus irgi žymi, juokinga kai aš, beveik trisdešimtmetė, turiu atnešti gydytojo raštelį, kad pvz negaliu dalyvauti paskaitoje
o aš tai bijočiau ir rašytis, ir taip pasižiūriu į lentynas ir matau, kad jose stovi vos ne 1500 litų

kuris čia tas gerasis sena.lt pardavėjas?


Andrea Busfield- Gimę šešėliuose, mano vertinimas: **** iš 5
Knygos autorė, rašydama šį romaną nuveikė labai daug. Negana to, jog nupasakoti įvykiai sumaniai įtraukia skaitytoją į paties Kabulo centre vykstančius įvykius arba į Afganistano pakraštyje plynančius laukus ir juose besiganančias avis, autorė pasirinko ir labai sunku kelią papasakoti šiai istorijai. Kodėl? ogi todėl, jog visa istorija pasakojama dešimtmečio Favado akimis. Mano nuomone tai nepalyginamai sunkiau nei papasakoti trečiuoju ar pirmuoju asmeniu. Norint sumaniai ir įdomiai viską pateikti, reikėjo įlįsti į Favado, Spandžio, Džamilos ir kitų vaikiūkščių iš Viščiukų gatvės kailius, kuriuos jie taip sumaniai išnešdavo net iš pačių baisiausių situacijų.
Nevaikiškos mintys vaiko galvoje, nevaikiškas vaiko gyvenimas, gyvenimas be vaikystės...tikriausiai visa tai ir yra ašis, aplink kurią sukasi veiksmas. Štai Favadas pamato moterį, kurios riebūs pirštai apmaustyti auksiniais žiedais, jis susimąstė- kaipgi tuos žiedus numauti? jeigu to paklausime vaiko iš ramios, taip sakant ,,geros" šalies, jis ilgai galvos- gal muilo, gal aliejaus pilt...o Favadas drąsiai sumąsto- kaip kitaip- reikia nupjauti ranką ir tada numauti žiedus sukrečianti mintis? bet afganų vaikui tai atrodo viskas normalu, ,,juk giminių žudynės ir nesantaika Afganistane tęsiasi per kelias kartas, šeimos žudydavo išsijuosusios ir niekas jau nebežinodavo, kas pradėjo ir kodėl pradėjo". Mirtis vaikšto visai čia pat, kad ir už kampo....kai pakirstas kulkos miršta geriausias pagrindinio veikėjo draugas Spandis. Tikriausiai tai buvo pats skaudžiausias momentas knygoje, kai pati nepajutusi sugniaužiau kumštį- neteisinga, kodėl vaikai turi mirti, kodėl jie turi patirti skausmą, juk jie vaikai....
Knygoje meistriškai įpinamos įvairios Afganistanui būdingos sąvokos, papročiai, nuostatos, kaip antai ,,Afganistanas garsėja dviem dalykais: kovomis ir aguonų auginimu", ,,Mano tėvas buvo nužudytas, broliai žuvo, o sesuo dingusi be žinios. Tačiau Afganistane visa tai tėra vienas didelis ,,na ir kas?"
Ir vis dėlto , nepaisant to, nepsakyčiau, kad knyga sudaro slogų įspūdį, gal net atvirkščiai, sumaniai įpinta meilės siužeto linija, smulkūs vaikiški, berniukiški pokalbiai apie merginų krūtis, seksą, įsimylėjimus, praskaidrina ir sudomina, nuveja slogutį, kurį sukelia sunki padėtis šalyje...
Man tikrai labai patiko, rekomenduoju.
Išrinkau kelias citatas, kurios mano akimis įdomios, verčiančios suimąstyti:
,,Afganistano tikrovė: kančia ir mirtis. Tarp mūsų nėra nė vieno, kurio jos vienaip ar kitaip nepalietė. Ir prie rusų, ir prie modžahedų, ir valdant talibams karas glemžėsi mūsų tėvus ir brolius, o karo gaisrai glemžiasi mūsų vaikus. Karo pasekmės paliko mus neturtingus kaip elgetas. Tad geriau užsieniečiai patylėtų ir netarkštų apie nuostabų kraštovaisdį ir įprastą žmonių gerumą, nes mes ilgai nesvarstę iškeistume tai į vieną vienintelį taikos mirksnį, ir jau pats laikas mūsų žemėje šaknis įleiduaism sielvartui pasiimti savo mantą ir eiti kankinti ko nors kito."

,,Gulėdamas savo kambaryje, mintimis grįžau į ką tik pasibaigusią dieną su visomis jos spalvosmis ir staigmenomis, dieną, kai turtingieji sėdėjo kartu su vargšais, bedieviai su dievotaisiais, užsieniečiai su afganais, byrai su moterimis, o vaikai su suagusiais. Štai koks tobulas galėtų būti pasaulis, jeigu žmonės nesupančiotų vieni kitų taisyklėmis, įstatymais ir baime. Ar mes tokie skirtingi? Jei dovanosi berniukui dviratį, jis pasijus laimingas- nesvarbu, ar yra musulmonas, ar krikščionis, ar žydas. Jei myli ką nors visa širdimi visai nesvarbu, ar tie žmonės afganai, ar britai"

,,Kartais man atrodo, kad mirusiems lengva. Sunku likti gyvam, o dar sunkiau- norėti likti gyvam"

Visa tai- dešimtmečio berniuko mintys, nevaikiškai gilios, įdomios, prasmingos. Manau, jog Favado personažas vienas iš ryškesnių, kokius esu aptikusi knygose, tikrai meistriškai pavaizduotas berniuko pasaulėlis ...ir su laiminga pabaiga džiaugiuosi dėl to- pasaulyje ir taip per daug blogio....

Spėkit,kas laukia šitos knygos

Tibė
Papildyta:
Vilnietes, sventes praejo, kada darom susibegima? Gak kita savitgali, t.y. 15 ar 16?

Darom darom

Kad ir su laiminga pabaiga, vis tiek atrodo baisiai liūdna knyga. Man vien tavo aprašymą buvo sunku skaityti. Ir citatos labai geros.

O aš perskaičiau Robert James Waller "Madisono apygardos tiltai". Turbūt dauguma matėt filmą, tai labai ir nepasakosiu, bet pagrinde tai knyga apie dviejų žmonių meilę. Tokią, kurią ne kiekvienam lemta patirti. Jis- vienišas fotografas, "paskutinis kaubojus" su poeto siela, ji- fermerio žmona, kurios jaunystės svajonės giliai užslėptos ir beveik pamirštos, o gyvena ten, kur poetams nėra vietos. Jie kartu praleidžia tik keletą dienų, bet jų meilė trunka visą likusį gyvenimą. Liūdna, įžvalgi, poetiška, jaudinanti knyga. Man labai patiko.