Algimantas Zurba. Krisius.
Seniai norėjau paskaityti kokį naują lietuvišką romaną, tačiau labai dažnai atbaidydavo pernelyg depresyvios temos ir dirbtinai sumoderninti tekstai. Ir jau tikrai nesitikėjau, kad toks geras gali būti romanas, su viršelyje nupieštu kareivišku šautuvu.Ne, nemėgstu karo. Ir pokario tema man nėra pati geriausia. Bet atsitiktinai pakliuvusi į rankas knyga ir iš smalsumo perskaitytas pirmas sakinys jau nebepaleis, lapai versis vienas po kito, įvykiai vys vienas kitą, laikai keisis, žmonės
Būtent svarbūs žmonės. Autorius nepaprastai įtaigiai vaizduoja Žvaiginių kaimo gyventojų, ypatingai vieno neturtingo kaimiečio Krisiaus Turčilo, gyvenimą karo ir pokario metais. Ir dar vėliau, kaip atrodo, neramieji laikai jau praeityje.
Žinoma, atrodytų, nieko čia naujo nebegalima parašyti, viskas jau matyta ir skaityta. Viską žinom: dieną stribai, naktį miškas. Tačiau knygoje svarbiausia ne tai. Svarbiausia paprastas kaimo žmogus. Kaip jam viskas tuo metu atrodo, kaip jis viliasi, išgyvena, kaip bando tvarkytis. Saugoti šeimą. Kaimynus. Dar kartą išgyventi. Nesikišti. O gal atvirkščiai, pasipriešinti?
Dar knyga ypatinga savo kalba. Ji paprasta, nėra jokių specialiai prigalvotų frazeofogizmų, prikaišiotų pagražinimų, ji natūrali. Ir kartu nepaprasta tiesiog matai užpustytus trobesius, žvėrių įmintus pėdsakus, arklius, susmingančius į pusnis iki pat pilvų
Užuodi rūkomų dešrų kvapą. Skaitai, ir tarsi stovėtum kur už karklynėlio ir stebėtum visą kaimą tokį, koks jis anuomet buvo.
Visgi, pabaiga ne visai tokia, kokios norėtųsi. Ji tarsi atitrūkusi nuo viso romano. Bet žinant, kad jame panaudotas autoriaus apsakymo Krisius motyvas ir perskaičius tą apsakymą kaip ir viskas susidėlioja. Krisiaus veikėjas man tarsi kokio lietuvio simbolis, kuriam, nors ir kaip stengtųsi, laimės patirti nėra lemta.
Man labai patiko.
Papildyta:QUOTE(Finna @ 2011 01 04, 23:03)
Mačiau, kalbėjot apie pirmą skaitomą knygą šiais metais. Pirmoji mano perskaityta knyga šiemet yra
J.Picoult "Trapumas". Tiesa, kad ir kokia esu maisto gamybos gerbėja, man ne visada į temą buvo tie receptai knygoje ir vietom netgi erzino
---
O man atvirkščiai, aš visai ne maisto gamintoja, bet man labai tie receptai knygoje tiko, ir dėl savo aprašymų, ir dėl prasmės jie man pasirodė vietoje.
Perskaitai ir maždaug žinodavai, kas bus sekančiame skyriuje...