zodelis ''dur'' prirasomas prie mazorines gamos raidinio pavadinimo, ''moll'' prie minorines.
pvz, A-dur - tai la mazoras
a-moll - tai la minoras
Jei tonacija mazorine, tai jos raide (C, G ar kt) rasoma didzioji. Jei tonacija minorine - mazoji raide. Jei vartoji ne raidini pavadinima (sakai ne C-dur, o do mazoras), tai sita taisykle negalioja.
tonaciju zenklai. Paziurekit kvintu rata. Lipant kvintomis aukstyn, diezu daugeja, bemoliu mazeja. Lipant kvintomis zemyn, atvirksciai - bemoliu daugeja, diezu mazeja.
Mazoriniu tonaciju kvintu ratas.
Nuo pirmo laipsnio pagrokit gama su salia nurodytais zenklais, turetu buti aiskiau. Pirmas laipsnis: jei C-dur - tai C (do), jei G-dur - tai G (sol), ir t.t.
Gama (trumpiausias variantas) - tai 8 is eiles einantys garsai, kuriu visi pavadinimai skirtingi, sutaps tik pirmas ir paskutinis. Pvz, C-dur bus nuo do iki do, G-dur bus nuo sol iki sol, ir t. t.
Lipsiu AUKSTYN:
C-dur be zenklu
G-dur 1 diezas (fa)
D-dur 2 diezai (fa, do)
A-dur 3 diezai (fa, do, sol)
E-dur 4 diezai (fa, do, sol, re)
H-dur 5 diezai (fa, do, sol, re, la)
Fis-dur 6 diezai (fa, do, sol, re, la, mi) = Ges-dur 6 bemoliai (si, mi, la, re, sol, do)
(pabandykit pagrot Fis-dur ir Ges-dur gamas, pamatysit, kad jas sudaro visiskai tie patys garsai, tik jie vadinasi kitaip. Fa diezas=sol bemolis, ir t.t.)
toliau lipu aukstyn. Buvo Ges-dur, 6 bemoliai
Des-dur 5 bemoliai (si, mi, la, re, sol)
As-dur 4 bemoliai (si, mi, la, re)
Es-dur 3 bemoliai (si, mi, la)
B-dur 2 bemoliai (si, mi)
F-dur 1 bemolis (si)
C-dur be zenklu
lipant kvintomis zemyn, sarasas butu toks pat, tik nuo galo: C-dur, F-dur, B-dur ir t.t.
minorinis kvintu ratas. Del ivairoves, si karta lipsiu ZEMYN:
a-moll be zenklu
d-moll 1 bemolis (si)
g-moll 2 bemoliai (si, mi)
c-moll 3 bemoliai (si, mi, la)
f-moll 4 bemoliai (si, mi, la, re)
b-moll 5 bemoliai (si, mi, la re, sol)
es-moll 6 bemoliai (si, mi, la, re, sol, do)= dis-moll 6 diezai (fa, do, sol, re, la, mi)
gis-moll 5 diezai (fa, do, sol, re, la)
cis-moll 4 diezai (fa, do, sol, re)
fis-moll 3 diezai (fa, do, sol)
h-moll 2 diezai (fa, do)
e-moll 1 diezas (fa)
a-moll be zenklu
diezai ir bemoliai prie rakto butinai rasomi tik tam tikra tvarka (kaip skliausteliuose surasiau)
jei pastebejote, naujai prisidedantis diezas ar bemolis visada bus kvintos atstumu nuo pries tai buvusio. Jei diezas - bus per kvinta i virsu, jei bemolis - per kvinta i apacia.
Pvz: D-dur su 2 diezais. Fa diezas ''atejo'' is tonacijos su 1 diezu (G-dur), do diezas - naujas, prisidejo. Butent do, nes nuo fa kvinta i virsu yra garsas do. Toliau - A-dur su trim diezais. Fa ir do diezai ''atejo'' is D-duro, naujas prisidejes diezas sol, nes nuo pries tai buvusio ''naujausio diezo'' do kvinta i virsu yra garsas sol.
Taigi kvintu ratas padeda ne tik issiaiskinti, kiek kokioje tonacijoje yra zenklu, bet ir kokie tie zenklai.
Na bandziau kuo aiskiau viska surasyt, o kaip jau man isejo - ne man vertint... jei dar kas neaisku, butinai rasykit