Mokomės skambinti pianinu

o a-mol čia?
A-DUR
T la+do#+mi
S re+fa#+la
D mi+sol#+sol
ar kaip?

trys.pakeliai.gumos- sveika, butu labai gerai bet kokia informacija, kaip pvz man tai nuo 0...
Man dar viskas kas susije su natom kazkoks kosmosas

butent taip,tik kad a-mol tai ne mazorine gama.kuri linksmai skamba,bet liudnai ir neturi jokiu zenklu.ji skaiciuojama nuo tris laipsnius zemyn:
pvz:D-DUR pararele minorine a-mol do-si-la,
F-DUR (vienas b)parareline minore d-mol fa-mi-re.turi buti 1.5tono atstumas.
Papildyta:

o tu jau natas pazysta?kur jos rasomos?bent smuiko rakta?
Papildyta:
maistautoja:

a.mol:

T la+do+mi
S re+fa+la
D mi+sol+si
jei pabandysi sugroti tai liudna melodija gausis

Zinau smuiko rakte ir boso rakte, reikia igust atpazinti, nes vis dar skaiciuoju kur kokia nata..

o kaip dainuojas I II III ir kiti laipsniai? nuo kur? ir kokie diezai?

O jūs jau jungiat abi rankas ar dar kiekviena atskirai? Tiesa, kaip su akordais, ar jau pagrojat akordą? Ai, ir dar, ar žinot ritmines grupes, pauzes, sinkopes? Atsiprašau, gal kai kurie klausimai kvailoki pasirodys, tiesiog neįsivaizduoju, kiek jau mokat
O dėl skaičiavimo, nieko tokio, viskas su laiku ateina, aš tarkim kartais taip pat vis dar paskaičiuoju, kai boso rakte prirašo po 5 pridėtines linijas



Su laipsniais taip: I laipsnis yra tas nuo kurio pradedam dainuot/grot gamą, o toliau visi iš eilės. Tarkim, jei gama yra a-moll (neturi jokių ženklų, vadinas visos natos bus paprastos, be jokių ženklų), tai ją dainuot/grot pradedam nuo la, vadinasi la ir yra I laipsnis, toliau eina si - šioj gamoj si yra II laipsnis, do - III ir t.t. O jei gama turi ženklų, tarkim A-dur (fa#, do# ir sol#), vadinas I laipsnis bus la, II - si, o III bus do#, nebe do, kadangi ši gama turi do# Na, tikiuos suprantamai parašiau, jei ką, klauskit ;>

o kas tai yra?

tai a-mol nebus jokių diezų ir bemolių?
tai butu taip;?
I II III IV V VI VII VIII
La si do re mi fa sol la

a dur ir a mol vienas ir tas pats ar kaip?
jau pasimečiau

trys.pakeliai.gumos- jungiu, skaiciuodama, dabar stoviu smuiko rankoj iki si ir boso rakte iki fa atgal, nu kad nuo do i abi puses pirstais pasiekt, labai jie neklauso ranka nemoku but apvali, vis susikuprinu ir sulendu i klavisus iki akordu man dar toloka, bet tikiuos suzinosiu as cia viska kazkada
Cia mano klausimai gali but juokingi, nes kai man nieks neaisku tai ir eisiu cia klaust...

1. Sinkopės tai paprastai tariant, kai akcentavimas, kirtis perkeliamas iš stipriosios takto dalies į silpnąją (dažniausiai būdinga sutartinėm) (; Nerandu dabar ant greičio pavyzdžių parodyt vaizdžiai, truputį vėliau įdėsiu ;>

2. Taip, a-moll neturi jokių ženklų ir laipsniai būtent tokie kaip parašėt, tik vietoj VIII laipsnio dažnai rašomas vėl I (bet tai nėra didelė klaida ).

3. Ne ne, čia daug kas klysta. A-dur yra mažorinė tonacija, skamba linksmai, o a-moll yra minorinė tonacija, skamba niūriai, liūdnai. Taip pat skiriasi ir jų ženklai, kokius jos turi, kadangi mažorinė ir minorinė gamos sudaromos skirtingai.

Labai gerai yra mokėti mažorinės ir minorinės gamos „formules“, tada būtų lengviau susigaudyti.

Mažoras - (I)T(II)T(III)P(IV)T(V)T(VI)T(VII)P(I/VIII)
Minoras - (I)T(II)P(III)T(IV)T(V)P(VI)T(VII)T(I/VIII)

Skliaustuose surašiau laipsnius, o raidės rodo koks atstumas yra tarp tų laipsnių:

T- tonas (= 2 pustoniai)
P- pustonis

O šiaip pačia geriausia, kad nereiktų kiekvieną kartą skaičiuoti kokia gama kokius ženklus turi geriausia yra tiesiog išmokti kokia gama kokius ženklus turi. Ta prasme, svarbiausia yra išmokti kiek gama turi ženklų ir kokių(vienoj gamoj pradiniai ženklai būna tik vienos rūšies), o tada žinant kaip ženklai eina iš eilės, žinai ir kokie konkrečiai ženklai priklauso konkrečiai gamai. Tikiu, kad dabar pakankamai painiai surašiau, tuojau pabandysiu padaryt lentelę, tada viskas turėtų atrodyt paprasčiau


Tiesa, mačiau, klausėt apie intervalus, tai galiu parašyt, kaip man kažkada labai aiškiai solf. mokytoja paaiškino.

Kiekvieną oktavą (nuo do iki do, nuo la iki la ir t.t.) galima padalinti į dvylika lygių dalių (pustonių). Pavyzdžiu imkim la - la, tai būtų:

la, (jo neskaičiuosime arba galime skaičiuoti kai nulinį)
si bemol, - pirmas pustonis
si, - antras pust.
do, - trečias pust.
do#(re bemol), - ketvirtas pust.
re, - penktas pust.
re#(mi bemol), - šeštas pust.
mi, - septintas p.
fa, - aštuntas p.
fa#(sol bemol), - devintas p.
sol, - dešimtas p.
sol#(la bemol), - vienuoliktas p.
la - dvyliktas p.

Ir tada nuo garso kurio mums reikia (šiuo atveju la) atskaičiuojame:

grynoji prima (gr. 1) - tas pats garas
mažoji sekunda (m.2) - vienas pustonis
didžioji sekunda (d.2) - du pust.
mažoji tercija (m.3) - trys pust.
didžioji tercija (d.3) - keturi p.
grynoji kvarta (gr.5) - penki p.
grynoji kvinta (gr.5) - septyni p.
mažoji seksta (m. 6) - aštuoni p.
didžioji seksta (d.7) - devyni p.
mažoji septima (m.7) - dešimt p.
didžioji septima (d.7) - vienuolika p.
grynoji oktava (gr.8) - dvylika p.

Na va, gal ką nors supratot

Papildyta:


Ok, tada pažiūrėsiu pas save kokių pratimukų pirštam pralavint ir natas geriau pažint

zodelis ''dur'' prirasomas prie mazorines gamos raidinio pavadinimo, ''moll'' prie minorines.
pvz, A-dur - tai la mazoras
a-moll - tai la minoras
Jei tonacija mazorine, tai jos raide (C, G ar kt) rasoma didzioji. Jei tonacija minorine - mazoji raide. Jei vartoji ne raidini pavadinima (sakai ne C-dur, o do mazoras), tai sita taisykle negalioja.

tonaciju zenklai. Paziurekit kvintu rata. Lipant kvintomis aukstyn, diezu daugeja, bemoliu mazeja. Lipant kvintomis zemyn, atvirksciai - bemoliu daugeja, diezu mazeja.

Mazoriniu tonaciju kvintu ratas.
Nuo pirmo laipsnio pagrokit gama su salia nurodytais zenklais, turetu buti aiskiau. Pirmas laipsnis: jei C-dur - tai C (do), jei G-dur - tai G (sol), ir t.t.
Gama (trumpiausias variantas) - tai 8 is eiles einantys garsai, kuriu visi pavadinimai skirtingi, sutaps tik pirmas ir paskutinis. Pvz, C-dur bus nuo do iki do, G-dur bus nuo sol iki sol, ir t. t.
Lipsiu AUKSTYN:

C-dur be zenklu
G-dur 1 diezas (fa)
D-dur 2 diezai (fa, do)
A-dur 3 diezai (fa, do, sol)
E-dur 4 diezai (fa, do, sol, re)
H-dur 5 diezai (fa, do, sol, re, la)
Fis-dur 6 diezai (fa, do, sol, re, la, mi) = Ges-dur 6 bemoliai (si, mi, la, re, sol, do)
(pabandykit pagrot Fis-dur ir Ges-dur gamas, pamatysit, kad jas sudaro visiskai tie patys garsai, tik jie vadinasi kitaip. Fa diezas=sol bemolis, ir t.t.)
toliau lipu aukstyn. Buvo Ges-dur, 6 bemoliai
Des-dur 5 bemoliai (si, mi, la, re, sol)
As-dur 4 bemoliai (si, mi, la, re)
Es-dur 3 bemoliai (si, mi, la)
B-dur 2 bemoliai (si, mi)
F-dur 1 bemolis (si)
C-dur be zenklu

lipant kvintomis zemyn, sarasas butu toks pat, tik nuo galo: C-dur, F-dur, B-dur ir t.t.

minorinis kvintu ratas. Del ivairoves, si karta lipsiu ZEMYN:
a-moll be zenklu
d-moll 1 bemolis (si)
g-moll 2 bemoliai (si, mi)
c-moll 3 bemoliai (si, mi, la)
f-moll 4 bemoliai (si, mi, la, re)
b-moll 5 bemoliai (si, mi, la re, sol)
es-moll 6 bemoliai (si, mi, la, re, sol, do)= dis-moll 6 diezai (fa, do, sol, re, la, mi)
gis-moll 5 diezai (fa, do, sol, re, la)
cis-moll 4 diezai (fa, do, sol, re)
fis-moll 3 diezai (fa, do, sol)
h-moll 2 diezai (fa, do)
e-moll 1 diezas (fa)
a-moll be zenklu

diezai ir bemoliai prie rakto butinai rasomi tik tam tikra tvarka (kaip skliausteliuose surasiau)

jei pastebejote, naujai prisidedantis diezas ar bemolis visada bus kvintos atstumu nuo pries tai buvusio. Jei diezas - bus per kvinta i virsu, jei bemolis - per kvinta i apacia.
Pvz: D-dur su 2 diezais. Fa diezas ''atejo'' is tonacijos su 1 diezu (G-dur), do diezas - naujas, prisidejo. Butent do, nes nuo fa kvinta i virsu yra garsas do. Toliau - A-dur su trim diezais. Fa ir do diezai ''atejo'' is D-duro, naujas prisidejes diezas sol, nes nuo pries tai buvusio ''naujausio diezo'' do kvinta i virsu yra garsas sol.
Taigi kvintu ratas padeda ne tik issiaiskinti, kiek kokioje tonacijoje yra zenklu, bet ir kokie tie zenklai.

Na bandziau kuo aiskiau viska surasyt, o kaip jau man isejo - ne man vertint... jei dar kas neaisku, butinai rasykit

nepykit uz toki skieta atsakyma,bet pries mokantis gamas ismokite ju raidinius pavadinimus
C DO
D RE
E MI
F FA
G SOL
A LA
H SI
TAIP KAD JEI KALBA EINA APIE AMOL. O A DUR TAI PRADESIM NUO LA.

pagal amerikoniska tradicija si garsas vadinamas B, si bemolis B bemoliu.
Pagal lietuviska tradicija si garsas yra H, si bemolis B.
sitas neatitikimas kartais irgi sukelia painiavos....

as rasau pagal lietuviska tradicija , kadangi pagal ja ir mokiausi