Šilumos siurbliai

#517
QUOTE(Vilienė @ 2013 03 24, 16:59)
O tai paemus standartini ac varikli, nekeiciant jo apviju ar galima pajungti isorini keitikli ir taip reguliuoti variklio galia/apsukas?

nezinau, niekad nemegau varikliu :/ bet jei visi naudoja inverterius ir dc variklius nuo SS iki saldytuvu ir cirkuliaciniu, matyt taip geriau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 24 kovo 2013 - 17:14
#518
QUOTE(madwifi @ 2013 03 24, 18:13)
nezinau,  niekad nemegau varikliu :/ bet jei visi naudoja inverterius ir dc variklius nuo SS iki saldytuvu ir cirkuliaciniu, matyt taip geriau.

Kad geriau - jau aisku, idomu kaip tai pasiekiama, ar spec varikliai, ar tik keitiklis eiliniam varikliui?
Atsakyti
#519
Ai tem gi ne apie PN, tiek to.. Gincias buvo del to, kad PN neapsimoka sildima daryti, taupoma ant irengimu, patalpu ir blablabla.. Bet isaishkeja kad reikia sildimo salcio metu, ka reishkia naturaliu pritekejimu nepakanka.. bendros statistikos per metus nepastebejau, taip pat nzn as pas Vilene gavosi bent teorihkas PN namas, bet tiesiog pastebejau nora paeksperementuoti ir padariau tokia teorine isvada. Bet siaip apie sildimo sezono pabaiga uzvede ant minties, idomu gal kas paskaiciavo, kada PN turetu baigtis sildimo sezonas teorishkai? prie kokios vid paros temperaturos? Bet velgi sorry - ne i ta tema pripaisiau..
Atsakyti
#520
Paskaiciuoti sezono pabaiga yra juoku darbas jei tik turite duomenis tokiam mazmoziui kaip pritekejimai smile.gif vidiniai bei saules 4u.gif Todel tenka isbandyti praktiskai.
Atsakyti
#521
Kaip anais aktyviu diskusiu laikais taip ir dabar, kaip suprantu, niekas tu skaiciu nezino smile.gif Matyt niekam neidomu smile.gif
Atsakyti
#522
QUOTE(Vilienė @ 2013 03 24, 17:23)
Kad geriau - jau aisku, idomu kaip tai pasiekiama, ar spec varikliai, ar tik keitiklis eiliniam varikliui?

xrien, pasirodo ten visgi ac varikliai, ac ivertuojamas i dc, tada moduliamas vel i rekalingo daznio ac. http://en.wikipedia....tioner_inverter
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 24 kovo 2013 - 18:04
#523
QUOTE(kaban @ 2013 03 24, 18:55)
Kaip anais aktyviu diskusiu laikais taip ir dabar, kaip suprantu, niekas tu skaiciu nezino smile.gif Matyt niekam neidomu smile.gif

Kažkada O. Benderis domėjosi, kiek gi tarybų sąjungoje yra kėdžių... klausimas labai panašus, pagal sudėtingumo lygį.
Atsakyti
#524
reikia nuomones, slaitiniam stogui siltinti uzdaru poru putos ar atviru poru putos?

Uzdaru laidumas 0.022, po menesio ar po poros tampa 0.030 del iseinanciu duju kurios beje sukelia siltnamio efekta ir del kuriu susidaro pirmine didele varza, del ko turi buti visur nurodoma liambda aged reiksme techniniuose aprasymuose. Tos putos yra kietos, praktiskai nelaidzios vandens garams (realiai joms garu pleveles nereikia), suteikia karkasui stabilumo, iseiga yra mazesne nei open cell apie tris keturis kartus. Taciau vyrauja nuomone kad del stogo medienos nestabilumo gali atsirasti trukimai, tarkim tarp gegnes ir putos. Tankis putu 30-45 kg/ kub. m. Greitas darbas. Kaina apie 700-800lt.

Atviru poru. Ispurskimui naudojamas vanduo, celes uzdaromas CO2. Kiek suprantu gerai laidzios vandens garams, kaip ir vienkomponentes putos, liaudiskai "makroflex" kad suprastumet apie ka kalba eina. Reikia deti garo izoliacija. Liambda 0.038, jokiu aged nera, t.y laikui kintant liambda islieka stabili. Minkstesne nei closed cells, tuo paciu ir tampresne, todel itrukimai del stogo medienos stabilumo nebaisus. Tankis putu 8 kb/ kub m. Greitas darbas. Kaina apie 500-590lt

Kitas variantas neoporas su siulese esanciom sandarinimo putom. Ant kiek gerai tos putos pasiskirsto tarpe tarp gegnes ir NEPS, nes reikia kad tarpas butu uzpildytas per visa NEPS stori. Kainas apie 200 lt

Murlota vistiek turbut geriausiai butu apipurksti su putom, kas leistu isgauti gera sandarumas, nes ta vieta pavojinga, taip kaip ir skliautu ir gegniu tarpas.

Kazkaip visiskai pasimeciau. Max kiek galiu siltinti tai 30 cm storis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo LokysL: 24 kovo 2013 - 22:24
#525
QUOTE(LokysL @ 2013 03 24, 22:20)
reikia nuomones, slaitiniam stogui siltinti uzdaru poru putos ar atviru poru putos?

Uzdaru laidumas 0.022, po menesio ar po poros  tampa 0.030 del iseinanciu duju kurios beje sukelia siltnamio efekta ir del kuriu susidaro pirmine didele varza, del ko turi buti visur nurodoma liambda aged reiksme techniniuose aprasymuose. Tos putos yra kietos, praktiskai nelaidzios vandens garams (realiai joms garu pleveles nereikia), suteikia karkasui stabilumo, iseiga yra mazesne nei open cell apie tris keturis kartus. Taciau vyrauja nuomone kad del stogo medienos nestabilumo gali atsirasti trukimai, tarkim tarp gegnes ir putos. Tankis putu 30-45 kg/ kub. m. Greitas darbas. Kaina apie 700-800lt.

Atviru poru. Ispurskimui naudojamas vanduo, celes uzdaromas CO2. Kiek suprantu gerai laidzios vandens garams, kaip ir vienkomponentes putos, liaudiskai "makroflex" kad suprastumet apie ka kalba eina. Reikia deti garo izoliacija. Liambda 0.038, jokiu aged nera, t.y laikui kintant  liambda islieka stabili. Minkstesne nei closed cells, tuo paciu ir tampresne, todel itrukimai del stogo medienos stabilumo nebaisus. Tankis putu 8 kb/ kub m. Greitas darbas. Kaina apie 500-590lt

Kitas variantas neoporas su siulese esanciom sandarinimo putom. Ant kiek gerai tos putos pasiskirsto tarpe tarp gegnes ir NEPS, nes reikia kad tarpas butu uzpildytas per visa NEPS stori. Kainas apie 200 lt

Murlota vistiek turbut geriausiai butu apipurksti su putom, kas leistu isgauti gera sandarumas, nes ta vieta pavojinga, taip kaip ir skliautu ir gegniu tarpas.

Kazkaip visiskai pasimeciau. Max kiek galiu siltinti tai 30 cm storis.


Purškėjai, kurie man purškė uždarų porų putas, sakė, kad tarp medinių konstrukcijų teisingiau pūsti atvirų porų putas, dėl tavo jau paminėtos problemos - medinės konstrukcijos judėjimo ir su tuo surišto, kietų putų skilinėjimo.

Kadangi uždarų porų putų purkšti negerai, atvirų porų putos man nepatinka, dėl to, kad iš jų naudos vos ne kaip iš vatos, o kaina skiriasi kartais, greičiausiai rinkčiausi putplastį su PIR kaip Vilienė, arba akmens vatą su PIR ir su visomis priklausančiomis plėvelėmis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 kovo 2013 - 23:17
#526
QUOTE(mintas @ 2013 03 24, 23:15)
Purškėjai, kurie man purškė uždarų porų putas, sakė, kad tarp medinių konstrukcijų teisingiau pūsti atvirų porų putas, dėl tavo jau paminėtos problemos - medinės konstrukcijos judėjimo ir su tuo surišto, kietų putų skilinėjimo.

Kadangi uždarų porų putų purkšti negerai, atvirų porų putos man nepatinka, dėl to, kad iš jų naudos vos ne kaip iš vatos, o kaina skiriasi kartais, greičiausiai rinkčiausi putplastį su PIR kaip Vilienė, arba akmens vatą su PIR ir su visomis priklausančiomis plėvelėmis.

Naudociau isimtinai polistirola, bet jo panaudojima riboja ugnis. Internete pasiieskotikte nuotrauku gaisro, kuris kilo viename naktiniame Rusijos klube.

Norejau ir as putas i stoga supusti. Bet tarp gegniu sudejau vata ir tik is vidaus uzpuciau minimaliu sluoksni. Mediniame name jauciasi, kad sandaru nors pro langu rastus pucia.
Atsakyti
#527
QUOTE(kaban @ 2013 03 24, 17:35)
Ai tem gi ne apie PN, tiek to.. Gincias buvo del to, kad PN neapsimoka sildima daryti, taupoma ant irengimu, patalpu ir blablabla.. Bet isaishkeja kad reikia sildimo salcio metu, ka reishkia naturaliu pritekejimu nepakanka.. bendros statistikos per metus nepastebejau, taip pat nzn as pas Vilene gavosi bent teorihkas PN namas, bet  tiesiog pastebejau nora paeksperementuoti ir padariau tokia teorine isvada. Bet siaip apie sildimo sezono pabaiga uzvede ant minties, idomu gal kas paskaiciavo, kada PN turetu baigtis sildimo sezonas teorishkai? prie kokios vid paros temperaturos? Bet velgi sorry - ne i ta tema pripaisiau..

Butu kvaila, kad savo name nepanaudoti PN tipiniu mazgu. Pavyzdziui, dariau juostini pamata iki zemes virsaus, o cokoli man sumurijo is fibo blokeliu. Arba langus statyti saules puseje. Arba langus deti i silumos izoliacija. Arba irengti rekuperacine sistema. Visa tai atejo is PN. Pagaliau ir patys silumos siurbliai vystosi kelis kartus greiciau vien del diskusiju apie PN. Nelabai kas ir zinotu Lietuvoje apie sildomas grindis... Sunus pasistate nama is rastu. I grindis varo 55 laipsnius ir salciu metu turi kurti krosni, nes grindys namo nesusildo.

Ar verta siltinti nama? Turiu 186m2 nama. Pries desimtmeti jam but reikeje 20kW silumos saltinio. Apsiltinus jau reikia 10kW. Skaiciuojant silumos siurbliais - sutaupei 200m grezini uz keliolika tukstanciu litu. Tiek man kainavo visas namui reikalingas polistirolas. Skiri dar kelis tukstancius apsiltinimui ir tavo namui jau pakanka 5kW silumos saltinio. Investicija tampa pigesne, negu isivesti dujas.
Bet pagrindinis momentas - zmogaus poziuris i gyvenima. Siandien 47% Lietuvos provincijos naudojasi patogumais lauke. Su jais apie PN negali buti jokiu diskusiju. Kas tave gali sieti su jais, jeigu tu nesi laukinis? Jie, kaip musulminai, istisai kartoja kliedesius, kad okupacijos laikais buvo geresnis gyvenimas.
Atsakyti
#528
QUOTE(FIEDZIA @ 2013 03 25, 09:26)
Sunus pasistate nama is rastu.


Bet gyvena EKOLOGIŠKAME KVĖPUOJANČIAME name! O jūs - lėtai nuodijatės mendelejevo lentelės apsupty biggrin.gif
ar taip dar jūsų negąsdino?

Šiaip situacija keista: jei sūnus būtų investavęs į pažangą ir naujoves, o vyresnioji karta jausdama nuostalgiją "kur bakužė samanota, kurioje gimiau" bei neabejodama laiko patikrintais sprendimais būtų pasirinkus rąstus sakyčiau viskas ok, čia Lietuva...bet jūsų atveju viskas atvirkščiai doh.gif kaip čia tas obuolys velniai žino kur nuriedėjo?

O kas dėl 47% tai žiauru...neapsakomai žiauru....tikiuosi, labai tikiuosi, kad jūsų statistika yra iškreipta.
Atsakyti