QUOTE(*Pavasare* @ 2011 04 02, 14:59)
Aciu
Dešimt patarimų maldos praktikai:
1. Tarkite tik gražius, teigiančius žodžius. Kurkite grožį, gėrį ir meilę, - malda bei savimi. Naudokitės pozityvios pasaulėjautos, šviesos teigimo galia. Šviesa kuria bei daugina šviesą. Tamsa ir neigiamybės, kokiame kontekste jos bebūtų paminėtos, spinduliuoja sau būdingas savybes. Vadovaukitės Konfucijaus išmintimi: Vietoje to, kad keikti tamsą, geriau uždekite deglą. Jei sakote žodį neVOGTI - į aplinką išspinduliuojate VOGTI energiją, - kitaip tariant, savyje bei aplinkoje nesąmoningai stiprinate šią tendenciją. Jei ją pakeistumėte sąvoka BŪTI SĄŽININGU, tai būtų savaime suprantama,- svetimo gero pasisavinimas nėra sąžiningumas. Jei išsakote neigiamybę, tuojau pat ją atsverkite teigiamybe. Ypač įvairiausių neigiamybių venkite grupinėse maldose. Kad maldos poveikis kartais netaptų atvirkščias.
Teigti gyvenimą, savyje įtvirtinti gerąsias savybes, Švarą ir Dorą - maldos paskirtis. Ten, kur yra šviesa, šešėliai pasitraukia savaime.
2. Maldoje gerbkite gimtąją kalbą, jos pagalba nustatomas ryšys su savo dvasinėmis šaknimis, protėviais. Venkite įmantrybių, tarptautinių žodžių. Vienas svarbiausių kokybiškos maldos bruožų - paprastumas. Kasdieniniame gyvenime įvairių tarptautinių žodžių panaudojimas yra neišvengiamas, tačiau maldose - tai tiesiog svetimkūniai, ardantys maldos audinį. Tarptautinėms įmantrybėms ieškokite atitikmenų lietuvių kalba. Pavyzdžiui, evoliucija - gaja, mentalinis - protinis ir t.t. Lietuvių kalba - viena seniausių ir archajiškiausių pasaulio kalbų, kaip ir sanskritas ar lotynų, yra išlaikiusi pirminę anksčiau buvusios mūsų bendrinės kalbos jėgą. Tai šventa kalba. Todėl melskimės lietuviškai.
3. Venkite maldų savais žodžiais, naudokite parašytas arba mintinai išmoktas maldas (geriau jų mokytis mintinai, kad galėtumėte koncentruotis į pačią maldą, o ne į jos skaitymą). Galite jas ir patys išgirsti, pasirašyti bei išmokti. Jei malda liejasi iš jūsų savais žodžiais yra puiku. Tačiau neužmirškite, kad maldos praktikos pagrindą sudaro jau esamos maldos. Įmelstas ir praktikoje patikrintas žodis, jų seka turi didelę galią savaime, netgi tariant su mažesniu atsidavimu, jei besimeldžiantysis dar negali savimi to atsidavimo pasiekti. Todėl savais žodžiais kokybiškai išeina melstis tik tiems, kurie savo darbu ir Malone yra įgavę dvasinės maldos galių.
4. Gerbkite visas dvasines tradicijas ir nepriešpastatykite jų viena kitai. Kiekvienas kelias į Kalno viršūnę yra vertas pagarbos. Tiesiog atsirinkite tai, kas jums tinka šiame gyvenimo etape. O tai reiškia - turėkite drąsos ne aklai vykdyti dogmas, šventikų ir dvasinių mokytojų nurodymus, o išgyventi juos savimi. Gerbkite esamus tradicinių maldų tekstus, tačiau, esant reikalui, pritaikykite juos sau. Kad jie skambėtų jūsų širdyje, nes malda su jumis turi būti visiškoje harmonijoje.
5. Svarbiausia - klausykite savo širdies balso. Maldos praktika pirmiausia yra širdies atvėrimo praktika. Šis atvėrimas reiškia nuoširdumą ir sąžiningumą pirmiausia prieš pačius save. Jums niekam nieko šiame pasaulyje nereikia įrodyti ar pademonstruoti. Jei meldžiatės vienas, malda yra jūsų pokalbis su Aukštesniąja būtimi. Jei meldžiatės grupėje, maldos namuose - vis tiek dėmesys išlieka sutelktas į vidų, į širdį. Jei susitelkimas stiprus, jums nerūpės klausimai kaip aš atrodau? arba ką apie mane pagalvos kiti
6. Belskite ir bus atidaryta, - tai pasakyta Biblijoje. Tam, kad išgirstų, reikia pabelsti. Tai žymi veiksmą, praktiką. Neužtenka pasakyti, kad Dievas ir taip žino, ko man reikia. Dievas tai žino, o ar žinai tu? Todėl dera suvokti atsakomybę už savo veiksmus, žodžius, jausmus ir mintis. Ko jūs prašote? Ko jums reikia iš tikro? Paklauskite savęs. Pagalvokite, ar verta naudoti maldos galias menkaverčiams ir praeinantiems buitiniams prašymams bei norams, kurių yra prikūręs mūsų ego. Prašykite tik įsitikinę, kad to jums reikia iš tiesų. Jei prašote - mintį formuluokite kiek įmanoma konkrečiau. Vienas žmogus maldose vis prašė poilsio, pagaliau buvo paguldytas į ligos patalą, kad pailsėtų nuo darbų
Ir juolab, žinoma, maldose nederėtų Viešpačiui įsakmiu tonu nurodinėti, kaip ir kas turėtų būti ar įvykti.
7. Vienas aukščiausių maldos pavidalų yra atsidavimas Aukščiausiąjai valiai Teesie tavo valia
bei maldos, skirtos ne kažko prašyti, o pašlovinti šventuosius Vardus ir jų amžiną Šlovę. Jei galite nieko neprašyti - neprašykite, nebent Malonės. Pamažu siekite tapti instrumentu Aukštesniosios valios veikimui. Išgirsti savo vidinį mokytoją. Dažniau užduokite bebalsį klausimą: ko iš manęs reikalauja Gyvenimas iš tiesų, ką turiu daryti, ką atlikti? Aprimus ego ir norams, per maldą ir atsidavimą, gali imti ryškėti Naujo Gyvenimo kontūrai.
8. Būkite kantrūs ir nuosaikūs. Praktikuokite nuolat. Jei jums atrodo, kad Viešpats jūsų negirdi - tiesiog melskitės toliau. Nereikalaukite ir nekelkite sąlygų. Džiaukitės jau vien tuo, kad turite galimybę savimi pašlovinti Šventuosius Vardus, savo sąmoninga praktika prisidėti prie visos mūsų Žemės dvasinės gerovės ir harmonijos įtvirtinimo.
9. Grupinė malda yra didelė jėga - nevenkite grupių ir maldos namų. Savo asmeniniu pavyzdžiu ir atsidavimu paskatinkite abejojančius. Įmelsta vieta, kurioje ilgą laiką buvo ir yra meldžiamasi - ji sustiprins jūsų maldas, jus sutvirtins, padės ir palaikys. Taip pat ir žmonės, susirinkę vienoje vietoje su teisingu, švariu vidiniu motyvu, sustiprina vienas kitą. Stipresnis pasidalina savo dvasios galiomis su silpnesniuoju. Nuo to abiejų maldos galios laikui bėgant tampa dar stipresnėmis.
10. Malda ir meditacija - kaip paukščiui du sparnai. Viena pereina į kita. Jos negali būti atskirtos ir juo labiau - supriešintos viena su kita. Po kokybiškos maldos, pabaigoje visuomet ateina tylos, įsiklausymo akimirkos, kai pajuntama ramybė ir tylusis džiaugsmas. Kartais tai vadinama žodžiu kontempliacija. Nesvarbu, kaip pavadinti, svarbu BŪTI.
Is kokio saltinio emete siuos patarimus?
Gal kas mane pataisys jei suklysiu, taciau pasigedau keleto svarbiu dalyku, o kai kurie man rodos visai netinkami.
Visu pirma, malda yra pokalbis su Dievu. Asmeninis santykis, i kuri zmogus kvieciamas ateiti toks, koks yra, be jokiu pozu ar kaukiu, todel siulyti zmogui vengti maldos savais zodziais yra neteisinga. Kaip gi zmogui islieti Dievui savo sirdi, savo isgyvenimus, baimes, dziaugsmus, dekinguma jei savais zodziais? Juk einame i santyki su gyvu asmeniu o ne su stabu. Taigi koks as galiu buti nuosirdus jei stengiuosi ateiti tik su pozityvu? kalbeti kazkaip tik pozityviai? Ar tikrai manote kad Dievas nesupranta ka turite omeny jei kartais ne visai aiskiai minti isreiskiate zodziu bet pats tikrai zinote ka norite pasakyti?
Nedera Dievo paveikslo demonizuoti priskiriant jam tokius darbus kaip pasityciojimas is zmogaus prasymas pailseti. Tokie darbai tikrai nera Dievo ranku.
Kalbant apie zmogaus galias... Bendrai netinkamas yra meginimas "paveikti Viespati" savo "galiomis". Tai magine pasaulejauta, is kurios Kristus atejo musu isvaduoti. Jei tevu, draugu ar kitu artimuju prasote kad jums kazkame padetu, ar meginate kazkokias formules naudoti kad juos paveikti? Juk visu pirma kalbates su jais nes zinote kad jie jus myli ir pades butent del to kad yra jusu draugai ar artimieji ir t.t...O ne todel kad istarete zodzius butent tokia tvarka ar padarete kokia nors mimika ar atsistojote kazkuria poza.
Meldziantis stengiamasi islikti ramiu rasti tinkama poza tam, kad pajegtume kuo geriau susikaupti, be abejo. Taciau tai yra tam, kad mes geriau girdetume Dieva ir patys save, o ne tam, kad jis mus isgirstu. Dievas mus girdi visada. Be abejo savo visu gyvenimu o ne tik malda turime rodyti Viespaciui pagarba, taciau labai svarbu saugotis dirbtinumo ir "pozavimo".
Taip pat ne itin padeda nuosirdumui ir tikram gyvam santykiui toks savo noru "perkratymas" ar sijojimas i svarbius ir nesvarbius. Be abejo, ne viskas yra vienodai svarbu, taciau atsijoti kas yra kas turime leisti Dievui, ir is viso musu vidinio jovalo daryti tvarka ir kurti toki zmogu, koki jis yra uzmanes
o tam mes ir turime su visu jovalu pries ji isdristi ateiti, isdristi patys ta jovala pamatyti, priimti ir istarti "Stai Viespatie as cia, koks/kokia esu, tavo akivaizdoje".
Meditacija yra maldos rusis krikscioniskoj tradicijoj. Kitaip meditacija vadinama mastomala malda. Ji kitokia nei rytu tradicijoje, nes veda ne i saves atjungima ir atribojima, o i santyki, gyvybe,o ne psichinio ir emocinio aktyvumo marinima.
Kontempliacija is tiesu yra vadinama auksciausiu maldos pilotazu, taciau velgi, reikia suprasti, kad ji atspindi santyki su Dievu, o ne pasirinkta maldos buda. mes augame maldoje, malda kinta, gileja, gryneja. Taigi turime ieskoti visu pirma ne maldos rusies, o santykio su Dievu ir ieskoti, kas man padeda ateiti i jo akivaizda, is cia, vedami malones randame tuo metu mums tinkama pokalbio su Dievu buda, padedanti mums atsiverti Jam - ar tai butu kalbejimasis savais zodziais, ar meldimasis tradicinemis maldomis, ar giedojimas, ar Sv. Rasto mastymas, ar buvimas tyloje su Dievu ir t.t...
Be abejo mokantis melstis reikalinga pagalba. Tam yra dvasiniai palydetojai, rekolekcijos ir t.t..
Kaip ir minejau, ne visos religines praktikos vienodos ir veda ne i vienodus dalykus, taigi ne visi patarimai visoms praktikoms vienodai galioja 
