nesu pamišusi nei dėl ekologijos, nei dėl natūralumo, tik dėl savo patogumo, malonumo, na, vien žo, jei jau ką darau, tai tik dėl savęs, vardan savęs ir sau

Kažkada viriau muilą, patiko, bet neužkabino, tada ėmiau kepti duoną - tiko, patiko, užkabino, esu chroniškas ligonis: jei nekepu, tai studijuoju, ieškau info, klausausi žmonių...
O šiandien apsižiūrėjau, kad namuos turiu kelių rūšių sviesto bei aliejų. Sviestai kieti (nugis šalta pas mus), aliejai - pabodo. Vaikai serga, panosės nušašę, lūpos nuo temperatūros sukepę. Jei mama gali sumaišyt arbatėlę, tai pagalvojau, kodėl nesumaišius kremuko-tepaliuko vaikams, kad matytų procesą ir paskui norėtų teptis. Svarbiausias klausimas iškilo - kur reiks gaminį supilt

Juk reik, kad ir vaikui būt patogu, ir pakuotė nedidelė, ir sandari ir - tuojau pat

Mama nebūtų mama - rado sudžiuvusius vaikų dažus mažuose indeliuose - puikiai užsukami, gal 10ml. Išploviau, išvirinau, vualia

Mano lūpų/panosės balzamas:
1d. kakavos sviestas, 1d. migdolų aliejus, 1/4 d. taukmedžio sviestas, lašas šaltalankio aliejaus, mažyyyyytis lašas kažkokios citrininės/mėtinės AE
1d. migdolų aliejus, 1/2d. kakavos sviestas, 1/2 kokoso sviesto, lašas šaltalankio aliejaus
Sviestus ir aliejus ištirpinau, kol susijungė, tada indelį stačiau į ledą (man reikėjo greitai

) ir intensyviai maišiau, plakiau, kol ėmė tirštėti, pasidarė puru, tada supyliau (ne sukrėčiau ! ) į indeliusю
Konsistensija - sviestmedžio sviesto, tik labai maloniai tirpsta ant kūno - tepaliuką tepame pirštais

Rytoj pritaisysiu visai šeimai