QUOTE(Liutas2006 @ 2011 01 21, 12:00)
Su uzsienio kalbomis as turiu didele beda. Net ir pvz elementaria rusu. Jeigu yra kazkiek stresine situacija, viskas, amen, uzstringa kazkur tarp smegenu ir gerkles, tiesiog paralizuoja.
tik su užsienio kalbomis taip, ir iš viso atima kalbos dovaną?
jei tik dėl užsienio kalbų, tai... niekam kalbos neišsimoksta ir nesikalba be pastangų.
praktikuokitės kalbas namie, su draugais, su vyru. pasidarykite žaidimą ir kartokite elementarias kasdienes frazes "do you want some coffee?, "i am going to the shower", "when will you come home tonight?", pvz. pramuš, nebereikės stresuoti išgirdus elementarų "hello".
beje, realiau yra išmokti kalbą, nei rasti darbą, kur nereikėtų anglų kalbos. kalbu plačiąja (ne darbo skelbimo reikalavimų) prasme.
o dar į temą dėl 'kaip neprarasti ūpo'... tikiu, kad išsiuntus šimtus CV ir nuėjus į dešimtis pokalbių ir nesulaukus tinkamų rezultatų viltis blanksta, optimizmas senka, savivertė krenta. tokiu momentu aš pati save palaikau žinojimu, kad jokia iki šiol turėta patirtis neapsprendžia ateities rezultato. net jeigu nepasisekė 100 kartų, nereiškia, kad nepasiseks 101 kartą. 100 proc. nepasiseks tik tuo atveju, jei prislėgta ir be 'ūpo' neišsiųsiu to 101 CV arba nenueisiu į 101 susitikimą. todėl visoms benusiviliančioms linkiu kantrybės ir atkaklumo, o pati einu toliau rašyti ir siųsti CV (nesvarbu, kad jau penktadienio popietė) - kad kitą savaitę turėčiau bent teorinę galimybę dalyvauti pokalbiuose.
p.s. mergaičių statistika superinė, kai surasiu darbą (aš dr tik pradėjau, bet sau duodu nelabai ilgą laiką) irgi tokią atraportuosiu, esu numačiusi išsiųsti apie 200 CV, sulaukti bent 40 skambučių ir sudalyvauti bent 20 pokalbių.