Globėjai plepa toliau

žiūrėčiau kaip reaguoja vaikai, ko jie norėtų. Braškė labai nori važiuoti, nes pasiilgo auklėtojų, kurį laiką tempiau laiką, nes prisimenu problemas po pirmojo vizito, bet dabar manau/tikiu, kad tokių nebebus, ji namie jaučiasi tvirtai.
beje, matė globos namų nuotraukas, nebeatpažino savo grupės, nei namo fasado. auklėtoją - taip.

nu brač, perskaičiau dar kartą ir mažumą suglumau. Braškė globojama, kolegės vaikas įvaikintas. dar du vienmečiai vaikai- bio. nematau jokių skirtumų tarp jų. tokie pat dviračiai ir dūkimai lauke, tokios pat pramogos - pagal šeimų išgales, tokie pat norai lankyti - pagal polinkius. Vienas eina į muzikos mokyklą, Braškė, tikiuosi irgi lankys. (dabar repetuoja "pavasario basus" pagal Štrausą laiptinėje. jeigu tik atminties problemos nepaves). kažkas lanko šokius, kažkas sporto būrelį. na neatrodo braškė ypatingai išskirta nei darželio grupėje (dėkinga auklėtojai kad iš jos išspaudė viską, ką galėjo, bet grupėje tikrai ne silpniausia), nei namo draugų būryje. rūpinuosi taip, kaip suprantu, kaip nuojauta sako, kiek suprantu. kaip ir bet kuri kita mama. iš tų keturių daugmaž vienmečių darbe - trys - "pirmagimiai" , vienos sesė baiginėja mokyklą. kai jos mamos klausiam kų daryt? ana atsako, kad nežino, nes jos pačios dvi dukros tokios skirtingos, kad net neįtartum, kad sesės. vat gal čia ir yra daug reikšmės - skirtumas vaikuose. Kiek suprantu, daug vaikų, kuriems yra tekę kurį laiką pagyventi globos namuose - be iniciatyvos, "nieko nenorintys", neužsispiriantys siekti rezultato. tą sakė draugės dukra, dirbanti projekte su globos namų paaugliais, tą sakė ir psichologė, kuri tyrė. pastaroji kiek nustebo rezultatais ir preambule "globojama, du metai globos namuose". tiesiog daug dalykų įveikta kažkaip savaime ir vaiko paaiškinimas, atliekant testą "aš pabandysiu dar kartą ir gal man išeis" stebino ją.

Laureta - ar girdėjai daug atvejų, kad globojamas šeimoje vaikas būtų grąžintas tėvams? niekas tų vaikų bio tėvams ir nemėto, kitas dalykas - globėjų pasirengimas, branda įveikti problemas.

supratau maniskes nori vaziuoti visur...kad tik vaziuoti
kelione tolima per 200 km,o i abi puses...
tikriausiai kartais suaugusiems viskas sudetingiau atrodo jeigu vaiku paklausiu,tai atsakymas aiskus

Na,mano net tris mergaites grąžino...Žmonės klausia,ar negaila?
Ko?Savęs,kad prisirišau,kad padėjau?Kad įdėjau meilės,pastangų,galiausiai ir lėšų,ir netekau?Juk neauginam vaikų sau-užaugę vis tiek išeina...

Atsiprašau, įsikišiu. Karusia, deja, girdėjau kaip motina prisiteisė prieš globėjos ir vaiko norą
Girdėjau apie grąžinamus paauglius ir mažylius šeimoje išlaikytus apioe du metus

Globojant pasąmonėje (ypač nesėkmės atveju) kirba galimybė grąžinti...
Įvaikinimas, man rodos, panašiai kaip santuokos įregistravimas šiandienos Lietuvoje. Tiesiog neapsimoka, bet statistika rodo, kad bendrą gyvenimą gyvenančios nesusituokusios poros išsiskiria dvigubai dažniau. (negaliu pacituoti, bet informacija iš skelbtų magistrinių). Manau panašiai ir su vaikų grąžinimu.
Tiesiog tiek globėjai, tiek įtėviai gali susidurti su sunkiai sprendžiamomis problemomis (galima tai vadinti nepasirengimu, nebrandumu), tuomet vieni gali spręsti problemas gan paprastai, o kiti (įvaikinusieji ar savo bio auginantys) kapstosi patys. išsikapsto arba ne. Kas vaikui tuo atveju geriau-likti jo nekenčiančioje - su problema nesusitvarkančioje šeimoje, ar būti grąžintam??? Atviras klausimas.

Labai ilgai mąstėm, ką daryti, apsispręsti padėjo man artimas brandaus amžiaus kažkada įvaikintas žmogus. Pradžioje siūlė nevaikinti, nes vaikams tapatybė labai svarbi, iškreipiamas natūralus ryšys su globėjas, tampa tarsi apgaulė, bet vėliau, po ilgų apmąstymų, patarė: vaikink, jei manęs būtų neįvaikinę, paauglystėje būčiau galvojęs kad esu nevertas jų, kad manęs nemyli tiek, kad laikytų savu vaiku...

Šiaip tai visas problemas kuria santykiai tarp globėjų ir vaikų, taip pat ir sprendžia ar būtų bio, ar įvaikintas,ar globojamas. Statusas tai tik šalutinis faktorius, kurį gali (ypač paauglys) pasukti taip kaip panorėjęs - į visas puses.

Čia gal net vaikų namai rodiklis.Maniškėms nei vienai netekę juose gyvent.
Baseine:matau,kad irzta,pavyduliauja dičkės viena kitai mano dėmesio.Sakau pažaidžiam,katra atsispyrus nuo sienelės toliau nuplauks.Vyšnia:aš nenoriu,nes nelaimėsiu(net nepabandžius)Pupa:tai kas kad nelaimėsi,juk vis tiek bus smagu.

iš nuolatinės globos?
Papildyta:

braškė pirmais metais 'man per sunku, aš nenešiu" - maišelio su litru pieno ir dviem porcijom ledų" - šiemet - "aš panešiu, ns noriu užaugti stipri". 'tu pabandyk dar kartą, tau tikrai pavyks tas tortas"


Sunute - taip, pritariu apie tą atvirą klausimą.
o paaugliui tėvai, dažnu atveju, vistiek nesuprantantys ir neteisingai besielgiantys...

Ne iš nuolatinės
Bet aplinkai vis tiek keista-kam imi,jei paskui atiduodi?
Kažkada prieš daug metų vieni geri geri draugai net atsisakė rekomendaciją man dėl globos duoti dėl to

Niekur tie vaikai neišeina. Aišku, tuokiasi, kuria savo namus, išvažiuoja į užsienį, nu bet ar čia išėjimas? Argi lygūs ,,išėjimai'' tavo tų trijų mergaičių ir sakykim tavo bio vaikų iš namų?


Girdėjai? O kaip mūsų Velutės atvėju , kurį girdėjom, čia ji grąžino savo Danutę ar ta Danutė pati išėjo? Kai nežinom faktų, tik kažkas sakė, tai va atrodo jetau jetau paauglį grąžino, o kad tas paauglys sakykim nenori gyventi su ta globėjų ar įtėvių šeima, tai niekas nepagalvoja. Vaikai keičiasi. Jei man mano globojamas vaikas mn kartotų , kad nenori su mumis gyventi, kad nori į vaikų namus, tai ką daryti, surištą laikyti, taip aš jį ,,grąžinčiau'', patenkinčiau jo norą, tik palikčiau kaip ir bet kuriam vaikui palieka tėvai, kelią sugrįžti atgal. Norėtų grįžtų, nenorėtų-ne, bet ar skaitytusi, kad tikrai aš jį grąžinau?

Bet jos grįžo į savo bio šeimas.Kruopytė gyvena Švedijoj su abiem tėvais-galima sakyt,kad tas jos paėmimas iš namų suvedė tėvus.Aš dėl jos visiškai rami.
Vaikų namai laikinai iš šeimos paimtam vaikui gali visam gyvenimui palikti neužgyjančius randus.

liūdna šiandien.,..nepriėmė dičkiuko dainuoti - po nemažų vaiko ir medikų pastangų per metus balso stygelės nepakankamai pasveiko. (Buvo prarėktos ankstyvoje vaikystėje- kūdikystėje - mazgeliai). Nieko, eisim spoprtuot, groti...bet truputį liūdna, norėjo lankyt berniukų chorą (ir suaugėliai labai norėjo šios meninio ugdymo sistemos). Na atsiveja ta praeitis, ir yra detalių su kuriomis nepakovosi...

Sunute

http://www.grynas.lt...a.d?id=46100401