Bulimija & Anoreksija

merginos,

gal ne visos, bet, atrodo, jog yra nežinančių. Laisvinamieji nepadeda nė kiek sumažinti svorio, nes po viduriavimo netenkamas vanduo, o ne realus svoris - todėl svarstyklės gali rodyti 1-2kg mažiau. Tad po to užtenka pakankamai atsigerti ir svoris netrukus tampa toks pats kaip buvęs.

nebent jūs naudojate laisvinamuosius įtampai numalšinti, save pakankinti, sau atsikeršyti, nes jie visiškai totaliai jūsų sunaudotoms kalorijoms įtakos neturi. Apie tai rašo knygose apie valgymo sutrikimus (Ch. Fairburn 'Kaip įveikti pastovų persivalgymą' ar pan.).

Aš tai žinau, kad laisvinamieji kalorijų nepanaikina, bet aš tiesiog geriau jaučiuosi, kai pašalinu visą privalgytą brudą iš savęs. Čia daugiau dėl įtampos, kaip sakei.
Bet šiaip dažnai jų nevartoju tam.

aha, aš irgi juos tik dėl įtampos esu naudojus.. kažkaip visad žinojau, kad jie kitoje vietoje žarnyne veikia, ne ten, kur įsisavinamos kalorijos.. (na ir neaiškiai pasakiau, bet gal kas suprato..)hm

Šiandien buvau užbėgus į centro poliklinikos psichikos sveikatos centrą pasiteiraut dėl savitarpio pagalbos grupių, sakė, kad renkamos moterys jai - kaunietėm gal aktualu. Pati jaučiu, kad mano priemonės sveikstant daros mažiau veiksmingos, tai imtis naujos būtų labai į naudą.

siaubas kaip save prisikimšau; kas man užėjo, kad tiek per porą valandų prisiėdžiau. toks jausmas, kad daugiau suvalgiau nei per kokią pastarąją savaitę. ir be priežasties.. po kiekvieno kąsnio norėjau sustoti, bet neišėjo. taip sunku kvėpuoti, ir nežinau kaip neatsikeršyti sau už šitą nesąmonę.. kaip neįsipjauti... kaip nenueiti į parduotuvę ir nenusipirkti kokio čipsų party bag.. taip bloga pilve. taip bloga mintyse. o juk kaip gerai ėjosi.. gal ir neįmanoma visai pasveikti. nekenčiu visko. taip bloga. praeis šiek tiek ir eisiu porai valandų pasportuot, nes nežinau kaip kitaip.. ir išvis kodėl taip

reverse, aktualu, aktualu O ar būtinai reikia būti toje centro poliklinikoje registruotai ar kaip čia?

arbataa, suprantu kaip jautiesi. Kaip pavyko susitvarkyti? Ar šiandien jau geriau?

Ne, reikia tik siuntimo, tik nežinau, ar būtinai psichiatro, ar šeimos gydytojo užtenka. Kitą penktadienį eisiu pas psichiatrę, tada ir paprašysiu. Sakė, kad jau nemažai merginų surinkta, turbūt greit ir veiklą prasidės : )

reverse, susigooglinsiu kontaktus centro poliklinikos ir pasiklausiu dėl siuntimo, kokio reikia. Jei tik paprasto gydytojo užtenka, tada, manau, kad laisvai jį gausiu, o jei jau ir psichiatro, tai toks dalykėlis užtruktų. Tikiuosi, kad viskas bus gerai. Rytoj bandysiu sužinoti

Redaguoju. Radau va ką: "II. Asmenims neprisirašiusiems prie VšĮ Kauno Centro poliklinikos, tačiau turintiems siuntimą iš savo psichikos sveikatos centro psichiatro antro lygio vaikų ir paauglių psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijai, teikiamos gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, psichologo, psichoterapeuto paslaugos.
III. Asmenims neprisirašiusiems prie VšĮ Kauno Centro poliklinikos ir neturintiems siuntimo iš savo psichikos sveikatos centro psichiatro teikiamos mokamos gydytojo psichiatro, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, psichoterapeuto, psichologo, socialinio darbuotojo, psichikos sveikatos slaugytojo, šviesos terapijos psichorelaksacijos paslaugos."

Taigi reikia siuntimo iš psichiatro. Dabar nelabai kas vakare galvojasi, reikia ryte švaria galva pasiryžti į savo šeimos kliniką nueiti. Taip įsivaizduoju, kad gaučiau siuntimą pas psichiatrą gal kokioje Kalniečių poliklinikoje ir tada jau reikėtų žiūrėt, kas ten būtų, nes niekad nesu buvusi pas psichiatrą. Šiuo metu neramu.
Prisipažinsiu, kad net norisi numesti svorio prieš kreipiantis pas gydytojus, kad į mane rimčiau žiūrėtų, jei KMI per mažas būtų Puskvaišė aš, žinau.

Pažįstamas jausmas : ) ir kaip tik tai, kad matau, kokie panašūs jausmai lanko valgymų sutrikimų turinčias merginas ir moteris, mane verčia norėti lankyti tas grupes. Nes jeigu panašios mintys, tai gal ir būdai su jom kovoti tiks tokie, kokius naudoja kitos?

Sveikos visos
Nezinau ar cia papuoliau, ir nezinau nuo ko pradet. VS as nesergu, niekad niekur nesigydziau, ir net nebuvo tokiu minciu. Tik lyg netycia pradejau skaitinet apie anoreksija ir bulimija ir issigandau, nes dauguma pozymiu yra panasus. As seniau labai ribojau maista, buvau numetusi keleta kg, bet normaliai, iki kokiu 55kg, o ne liguistai iki 45kg. Kai man aplinkiniai sake, kad sergu anoreksija, galvojau, kad juokauja, nors buvo labai malonu klausyt, kad as atrodau liekna. Grieztai ribojau maista, slepdavau ji, ismesdavau, porcijas labai "apkarpydavau". Poto pasikeite gyvenimo salygos, pradejau normaliai maitintis, ir svoris uzaugo. Todel dabar vel pradedu grizt prie senu mitybos iprociu. Kai paklausau kitu zmoniu, atrodo, kad valgau kaip dramblys, todel dabar jau gerokai apriboju savo valgyma. Kai susigalvoju, pasidarau skanestu vakara, susiplanuoju is anksto ka ir kiek pirksiu, prisiperku ir visa vakara valgau. Nesu ne karto issivemusi (keleta kartu bandziau, bet neisejo). Mano mintys nuolat sukasi apie maista, vien apie maista, nors kaloriju as neskaiciuoju, ir nenusistatau ribos, iki kiek galiu valgyt. Atradusi daug panasumu su VS, parasiau laiska VS psichologei, ten isdesciau savo situacija, ir kad bijau susirgt bulimija(suneramino tai, kad buna persivalgymo vakaru), o ji man atrase, kad cia labiau panasu i anoreksija. Man atrodo nesamone, nes as nesu perkarusi, su issisovusiais kaulais, o esu stamboka, lasiniuu tikrai turiu. Mano KMI yra 20, man tai atrodo daug, nes paskutini karta toki turejau pries 6 metus. Siekiu vel tureti 18, 17kmi.
As tik noriu paklausti, nuo kokios ribos, ir kaip jus supratote, kad sergate? Nes bijau perlenkt lazda. Aciu, kad isklauset

Kai trečiąkart bandžiau priaugti svorio (prieš tai kelis kartus būdavo kad priaugu kokius 2kg ir po to iškart numetu 4kg) ir pamačiau, kad 47kg riba man yra visiškas maksimumas, kai supratau, kad mano santykis su maistu liguistas (vengiu situacijų su maistu, stengiuos praleisti valgymus, vengiu "uždrausto" maisto -kaloringo, riebaus ir pan.), tada pripažinau sau, kad turiu kreiptis į specialistus, nes pati nesusitvarkau. Sunkiausia dalis yra pripažinimas, net kai mano kmi buvo 15,5 aš sakiau sau, kad bet kada norėdama galiu priaugti svorio ir nieko čia tokio. Ir dabar atrodo, kad gal nieko labai baisaus nebuvo -gatvėj nealpdavau ir dantys man nekrito, tad dėl ko čia rūpintis.
Šiaip ar taip, siūlau kreiptis į gydytojus. Aš savo anoreksijos piką prisimenu kaip tikrai klaikų laiką, tuo labiau, kad prie nevalgymo prisidėjo ir iškreiptas savo vertės suvokimas, didelė savigrauža, perfekcionizmas, labai komplikuojantis gyvenimą ir panašiai.

I gydytojus kreiptis nematau reikalo, nes dar tikrai nesergu. Tik kartais pagalvoju apie vemima. Bet, kaip kazkuri cia minejo(perskaiciau visa tema), gaila susigadint dantis vemiant, na ir aisku nesigauna. Daugiau ir nebandau, cia buvo akimirkos silpnumas, dabar mastau, kad tai kvailiausias mano sugalvotas poelgis, ir gerai, kad nesigavo. Tik sumazinau porcijas. Tiesiog noriu jusu nuomoniu apie jusu ligos diagnozavima sau. Manau, gal as per daug sureiksminu savo mityba, bet paskaicius straipsnius ir jusu komentarus, kazkaip susimasciau