Bulimija & Anoreksija

dzhanettag, Jus cia neviena tokia.. Viska ka paraset, budinga ir man.. ir manau daugeliui cia esanciu mergaiciu. Norisi palaikyt, patarti, bet tai kad pati gyvenu tik "rytojais" jau 3 metai..

Sveika prisijungus. Cia tikrai bendro likimo mergaiciu rasi Viskas tau budinga kaip ir mum visom... As kai perejau nuo anoreksijos i persivalgymus per menesi daugiau nei 10 kg uzaugo... Kaip tas nenoras nieko daryti pazistamas... Viskas erzina...
Papasakok, nuo ko visa tai prasidejo? Kodel tiek daug svorio vasara metei? Juk tavo ugiui 52kg per mazai...

O as pasigirsiu, kad vakar nevemiau... Bet uz tad mazai valgiau... Siandien labai silpna, galva svaigsta... Kosmaras...

sveika, su situo ir as kovoju baisiai seniai.katik savo senus dar paauglystes dienorascius akim permeciau-tai visur vienas ir tas pats-kaip numesti svorio, kaip nustoti esti, nuo rytojaus badausiu (nors visada persivalgydavau), kokia as stora baisi karve,stai viena vasara svoris 57, uz pusmecio-jau 65..vel po metu-55. praejus dar metams-69... baisu.. is kokio jus miesto?

MissR, tiek kiek parašei simptomų, tai šie man tinka. man buvo diagnozuota nervinė bulimija, gydausi VSC. bulimijos atveju paprastai yra vėmimas, bet nebūtinai visais atvejais.

Papildyta:
Pravierka,
klausei kaip sekasi.
sakyčiau, kad vis geriau ir geriau. jau prasideda 3 gydymosi mėnau ir jaučiu gerokus pajudėjimus - nuotaika geresnė, turiu daugiau jėgų ir noro dirbti ir mokytis, o ne tik namie ėsti/neėsti. valgymai apsitvarkę - retai kada praleidžiu valgymus, bet būna dar kartas nuo karto persivalgymų.
BEJE, aš to niekaip jums nepaiškinsiu!!! per gydymo eiga svoris pakilo 2,5kg, vėliau vėl nukrito ir dabar toks kaip pradedant gydytis. o mano KMI 18,5! na aišku dar anskto spėlioti, ar toks svoris ir liks. bet mane šie skaičiai tik džiugina ir toliau skatina valgyti pagal planą.

pasveikt dar toli gražu nepasveikau. maisto dar vis nemėgstu, bet VALGAU ir valgau normaliom porcijom.
svarbiausia, kad gerėja nuotaika ir siaubingai nebebijau to VSC maisto plano

Labai dziaugiuosi ir truputi pavydziu, nes man pastaruoju metu nesiseka..kazkaip isgaravo pasiryzimas, nesugebu valgyti pagal grafika, nelabai ir stengiuosi tiesa sakant.. Esu labai savimi nusivylus

Labukas visoms

Pirmiausia noriu pasidžiaugt vienų merginų mažomis sekmėmis ir palinkėt stiprybės toms, kurioms ne itin gerai sekais šioje gyvenimo srityje.

Kaip man sekasi būtų sunku paskayt keliaias žodžiais. Atrodo yra daug priežasčių džiaugtis,būtlaiminga, tačiau visai taip nesijaučiu. Persivalgymo nebuvo kurį laiką, tačiau gimimo dienos proga išėjus svečiams apsirijau.Tiesa ,mažiau nei įprasta, bet visvien. Manau dėl to,kad kažkaip nusivyliau tądien žmonėm artimais ir savim.. Aišku čia smulkmenos, bet draugės klausinėjo prieš gimtadienį ko noriu dovanų.. Na šiaiap ne taip pasakiau kažką nors labai nemėgstu sakyt ko noriu ir pasirodyt išranki todėl dažniausia sakau,akd bnieko nereikia arba ,kad viskas tiks.. Tačiau kaip tik kelias dienas prieš gimtaddienį su drauge vaikščiojom po paruotuves ir užsiminiau kas man nepatinka ir ko nenorėčiau.Žinojau,akd tada dar nebuvo nieko nupirkę.ir ką per gimtadienį gavau būtent tai, ko pasakiau labai nenoritni.Aišku gal sakysit,akd aš materialistė, bet ne tame esmė iš tikro.. Kam dovanto/daryt/elgtis/sakyt žmogui tai ko jis nemėgsta ar aks jam nepatinka ypač jei jis tavo geras draugas.. Tėvas per gimtadienį irgi sunervavo labai tai manau ir išprovokavo mano emocijų slopinimą maistu..
Kitą dieną nėjau į mokyklą, bandžiau badaut, bet sunkiaia sekės ir vakare truputį lengvai užkandau.Džaiugiaus dar kitą dieną,kad svoris nepadidėjęs.. Gana mažai valgiau tą savaitę,po 800 kcal maždaug,nes norėjau numest dar kažkiek iki varžybų.Pavyko, šeštadienį svėriau44, ne užsibrėžtus 43 , bet kaulai gana matosi. Na ką, varžybose užėmiau antrą vietyą ir tai kažkaip praskaidrino mano dieną.
Vakare žadėjom eit i varžybų šventimą su drauge, bet ji vakare pavedė ir likau taip nieko neplanavus,o norėjos atšvęst savo pergalę.. Kita draugė pasiūlė eit į kavinę atšvęst..O aš kai prisilaikiau maistu norėjau išgert kolkio vyno su pyragu ar ko .Ar tieisog nusipirkt kokių ledų,vyno ir kartu pažiūrėt kokį filmą.. Bent kitaip \įsivaizdavau šventimą..Na ką,o išėjo,kad nuėjom į kavinę ,draugė užsisakė tik arbatos.Na tai kas ir man beliko. "atšventėm" taip.Pasedėjom 40 min ir namo. Kažkaip visai susigadino nuotaika.Atrodo kodėl turėtų.. Bet visai nesidžiaugiu savo pergalėmis ir pasiekimais ,kurių vis siekiu,nes tiiesog neturiu su kuo apsaidalint džiaugsmu. Ir dar šiadnein kai apsakiau tėvui,akd laimėjau antrą vietą ,tai jis tik tepasakė : praeitais metais tai pirma užėmei. Tai atrodo,kad išvis nėra ką švęst ar kuo džiaugtis.

Tik šiandien kažkaip labai malonų rytą turėjau. Nesistačiau žadintuvo, atsikėliau gana anksti ir sugalvojau išsikept varškės apkepą pusryčiam
. Gal kokias 2 h užtrukau, nes į parduotuvę lėkiau ir kol susvėriau ir suskaičiavau kiekvieno gramo kcal Bet po to pasidariau laaabai skanios kavos ir gal kokį pusvalandį lėtai valgiau ir mėgavausi savo pusryčiais.

Toks gražus pavasaris už lango, bet kažkaip viduj nešviečia man saulė.Nors dabartiniu svoriu esu patenkinta, viskas klostosi gerai, bet nesu laiminga, kažkaip liūdna vis ir vėl atrodo verkt dėl smulmenų noris..

geros kitos savaitėlės pradžios jums visoms ir ramios naktelės

Kamius puikiai suprantu Tave, bet laikaisi tu tikrai stipriai, as ir pati kai susinervinu puolu ryt, tavo atveju po tiek is salies uzpludusiu sunervinimu buciau kokia savaite edus.. tad laikaisi tikrai puikiai o ka sportuoji jei ne paslaptis?kokios ten varzybos?
p.s. gal yra vilnieciu su vs sioje temoje, labai noreciau kokia bendraminte susirasti su kuria galetume bendru skausmu dalintis. aplinkiniai nesupranta mano bedu, tad ieskau drauges ,su kuria galetume paremti viena kita sunkiais ir ne tik periodais..

Man net pačiai keista kaip neprasidėjo apsirijimų fiesta.bet vis užeina tokie laikotarpiai. Anksčiau į tokius aplinkos dirginimus nebūčiau kreipus dėmesio,o dabar kiekviena smulmena atrodo svarbi, paimu į širdį ir nervuojuos dėl to.
Kartais atrodo esu nepatenkinta visais, o gal tieisog pradedu suprast ir vertybes,kurios man svarbios.. Manau,kad ši liga kažkiek ir teigiamų dalykų turi ,ištikro pakeičia mąstymą ir požiūrį į gyvenimą.

Jokia paslaptis, sportuoju sporto klube, buvo kasmetinės varžybos.Pernai moterų preso, šiemet dalyvavau moterų štangos spaudimo varžybose


Kaip gaila,akd aš esu iš toplimo miestelio Visada jaučiuos kažkokia atskirta gyvendama čia

dzhanettag, norėjau paklausti gal yra koks nors užsiėmimas, kuris galėtų nukreipti dėmesį nuo maisto? Pavyzdžiui, gal mėgstate užsiimti rankdarbiais, piešti, rašyti, būti gamtoje, skaityti knygas? Tikrai manau, kad būtų galima atrasti ką nors mielo širdžiai ir tai turėtų bent kiek padėti.
Ir dar įdomu ar gyvenate viena? Jei taip, tada galima bandyti nepirkti to maisto, kuris išprovokuoja persivalgymus. Aš pati visada užkimbu ant sausainių, batono, juodos duonos, šokolado, saldainių Jei jų yra namuose, tai nesuvalgysiu jų tik tada, jei bus užėjusi "badavimo manija". Tai tikrai galiu pavadinti manija, nes tada pati savęs nepažįstu, jaučiuosi tokia pakylėta ir galinti bet ko atsisakyti, bet tai baigiasi apsivalgymu ir kelione į wc, o po to į virtuvę virtis laisvinamosios arbatos


Aš irgi to viduriuko nerandu niekaip. Arba kemšu ir vemiu, arba drastiškai numažinu kalorijas. Iš šono atrodo taip viskas paprasta - per dieną turiu suvartoti apie 1400 kalorijų + dar keli šimtai atsižvelgiant į aktyvumo lygį, bet tik peržengiu kokių 800kcal ribą ir galvoje prasideda mintys, kad sugadinau visą dieną ir jei jau sugadinau, tada galima ir toliau ėsti, o po to vemti.

kamius, sveikinu su garbinga antra vieta Manau, kad tėtis iš tikro džiaugiasi dėl tavo pasiekimų, tik nepaaiškinamas vidinis ožys neleidžia jam to parodyti. Man lygiai toks pats durnumas užeina, kai sesė kuo nors pasigiria ir jeigu būnu žiežuliškos nuotaikos, tada lepteliu "Pfff. O kodėl tik tiek?" Norisi sau galvą nusukti už tokį demotyvavimą, bet stengiuosi taisytis.

Mano kovo mėnesis atrodo nekaip iš tikro. Gerai, kad tuoj prasidės kolių maratonas, tai mažiau laiko bus galvoti apie maistą.
Mama nieko nekalba dėl bulimijos, nors pastarosiomis dienomis daug su ja bendravau. Vakar buvo labai geras oras, tai išėjom pasivaikščioti, tai jau galvojau, kad išsivystys dialogas, bet nieko, o aš pati nenoriu vėl apie tai pradėti pirma kalbėti. Ji tik sakė, kad aš "labai sukūdau" palyginti su praeita vasara (tada svėriau 10kg daugiau). Nieko jai nesakiau, bet iš tikro nuoširdžiai galiu pasakyti, kad pati jokio skirtumo nematau. Gaila, kad atidaviau visas per dideles kelnes, į jokias nuotraukas nelindau, nes dabar neturiu su kuo save palyginti ir pamatyti tiesą
Tiesa, perskaičiau Portia de Rossi (Ellen Degeneres žmona) autobiografinę knygą "Unbearable Lightness: a story of loss and gain" apie jos kovą su anoreksija (su bulimijos tendencijomis). Patiko Ji rašo apie tai, kaip nuo 12 metų prasidėjo laikytis dietų, kaip viskas paaštrėjo, kai ji gavo rolę seriale "Ally Mcbeal" ir kaip ji pradėjo gydytis. Turių šią knygą pdf formatu, tai jeigu ką nors domina, parašykite až.

ojejj mano mintys kokios mes visdelto panasios as irgi arba kardinaliai badmiriauju ar edu beprotiskai..o kai nusprendziu kad siandien valgysiu normaliai ,vos suvalgau kokius 1000 kcal viskas nebetenka prasmes, atrodo viskas sugadinti, ir imu esti..

Medelė,
ačiū už sveikinimus Dėl tėvo galbūt ir tiesa.. Bet ir tai nežianu. Kažkaip sunku suprast man jį kartais.Žinau koks jis savimyla iš prigimties ir dažnai abejoju ar jis gali džiaugtis kitų sėkmėmis ir laimėjimais,jei tai niekaip jo neliečia.

O man viduriuką irgi sunku rast.. Numečiau iki savo norimo svorio, bet kcal visvien skaičiuoju ir sveriu kiekvieną kąsnį.. šiandien vėl 800 kcal + 2 h sporto.. Sportuodamam jaučiu,akd turiu mažiau jėgų, bet jau tiek įsisukau valgyt produktus ir tokius kiekius,kad nedaug kcal susidarytų ,jog kitaip nebemoku.. Planuoju nebesirašyt kiekvieno kąsnio ir stengtis palaikyt svorį aktyviaia judant, bet nežianu kaip pajudėt iš dabartinės situacijos. nes arba <1000 kcal arba persivalgymas

Aš knygą apie valgymo sutrikimus apsidėjus ant stalo,perskaičiau gal 10 psl ir kažkaip tuo baigės. Įdomiai parašyta,bet pirmiausia nerandu laiko ir atrodo pavargau gilintis ir skaityt apie tą patį..Noris atrodo pamirš apie tai ir kartais atrodo jog pamiršus problema pati dings.


O dėl mamos manau jai gana sunku šnekėt apie tai.. Sunku parinkt tinkamus žodžius todėl galbūt laukia kol pati apie tai pradėsi šnekėt:}

pavydžiu baltu pavydu gerų ,šiltų santykių su mama..Pati tokių akimirkų taip pat turėjau nepaisant didelių pykčių, gaila,akd dabar turiu rast kuo kompensuot tokias akimirkas..

MissR, man viskas taip pat.. o kai pradedu ryt ar suvalgau kažką ko labai norėjau juk galėčiau sustot..nuo 2000 kcal nei svoris kaži kiek padidėtų ,o kitą dieną nereiktų vartot laisvinamųjų ar kaltint savęs ..

ramios naktelės

as ir jungiuosi prie jusu,aisku jei mane priimsit jauciuos tokia nevykele persivalgymu sergu jau 8 metus,po persivalgymo arba vemiu(bet labai retais atvejais)dazniausiai eina vaistai nuo virskinimo ir laisvinamieji,mityba taip pat arba nieko arba viskas .ir kaip jau nuo to pavargau,sitas laikotarpis man sunkiausias kadangi turiu dukryte ir jai atsiliepia mano bloga nuotaika,esu kaip sirse,abejinga viskam.pavargau nuo to nuolatinio numetu-priaugu,numetu-priaugu,atrodo isprotesiu.zinau turiu stengtis del dukrytes ir t.t. bet kuo daugiau zodziu turiu-privalau tuo labiau krentu i edima ir depresija,kai lauke geras oras ,o as per savo--kokia as stora ,niekur neilend, niekur neisiu-- neisvedu dukrytes i lauka,tada galvoju kokia as bloga mama,tada dar blogiau.toks sunkus laikotarpis,truksta kam nors isipasakot,neturiu kam,neturu draugu,esu viena,neskaitant vyro.