Laindrusa, vat dėl to ir nenoriu kaime gyvent, per pusnis neišbrisiu
Audratum, pranešk kada važiuosi, gal ir aš prisijungsiu susitikimui
Medute, nu ir teisingai tavo vyras padarė. Aš tai su savo daktare kalbuosi su vadovybės pagalba
. Vėl penktadieniui eisiu pas ją, prašysiu pas reabilitologą siuntimo. Nors atsakymą jau žinau "nepriklauso" 
. Tad teks iki valdžios keliaut, kad "priklausytų".Pasiguosiu, nežinau kur zylioja mano pana, bet po atostogų jau antrą kartą parsineša iš mokyklos utėlių
. Tik išnaikinu, po savaitės vėl pilna galva. Nebežinau ką ir daryt. Dabar jau nėra, bet ar ilgam 
O dabar didysis galvos skausmas, berniukai. Arnas jau vaikų namuose. Labai jam ten nepatinka, vakarais verkia. Aplankiau vakar, tai taip paleist nenorėjo. Nebemiegu dėl jo, bandysiu vėl su vaikų teisėm kalbėt, gal galiu paimt aš jį. Bet šiandien jam skambino Nakte, tai buvo ištardyta kaip KGB, kas tu tokia, ko tu nori iš šito vaiko. Apie skambutį buvo informuota vaikų namų direktorė, o ta pasakė, pamirškit šitą vaiką, jo lankyt negalima, jis turi apsiprast čia. Jį gali lankyt tik mama ir tai su direktorės žinia. Vaikas planuoja pabėgimą, o aš nežinau kaip jam padėt.
Orestukui šiandien darė operaciją, vėl operavo rankytę. Nebenoriu jo lankyt, kol ten Eglė, nes neužteks man nervų, galiu užplot su kokia kėde. Mat jinai labai myli savo vaikus, o vaikų teisės sugriovė jai ir vaikams gyvenimą, Arnas dabar pragare, o ji čia visai ne prie ko. Ji kankinasi, kad turi būt ligoninėje. Bent su ja pakalbėjus, susidaro vaizdas, kad Orestukas susirgo nei iš šio nei iš to, o dabar neaišku ar pasveiks. Savo kaltės nemato. Tik jai reikia to to ir ano. Mano draugei rašo sms, atnešk tapkes, pampersų, gal dar gali kokį 1000lt paskolint.
