Vaikas su klausos negalia 7

[quote=AboveStars,2011 03 17, 11:56]
Kokius pratimelius dar darote be jau anksciau minetu? Is vis Medute lb nerami pastaruoju metu.. sunku su ja dirbti, lb blaskosi, nzn ko nori.. Niekaip neismokstam ziedu uzmauti, del ko bijau eiti pas surdopedagoge.. Girdejau, kad ji bet ko neima ir lb ziuri i tevus, Bijau, kad jei pamatys, jog per 2 men neismokom uzmauti ziedu, neprisiims musu O ji siauliuose vienintele

Niu tai jei vienintele surdopedagoge kaip gali nepriimti? o Kajus irgi nelabai mauna žiedus, jis futbilistas busimas tai žiedus nuspardo:) Niu pas mus ne žiedai o toks dinozauras, ant kurio maunasi įvairių formų figūros jis groja ir lemputes šviečia tai kol kas tas žaislas tik spardymui arba graužimui:) Perdaug į tai net nekreipiu dėmesio. O Jūs šaunuolės kad jau au au ir kitus pažįstat... aš irgi mokinau pi pi ir tiku taku ir knygutes rodžiau bet man sakė gydytoja, kad toks vaikas dar nesupranta piešinuku ir žaisliuku kad ten pi pi ir mokymus nutraukiau... niu psio dabar išvis pasimečiau. reiks vėl mokyt ir nebeklausyt gydytojų, nes matau, kad čia nebe tik Kajui bet ir jom pačiom dar mokytis ir mokytis...
O mes su Kajum darom taip:
1. Žiūrim filmukus arba klipus arba reklamą (svarbu, kad daug spalvų) ir būna tv pagarsintas, rodau į ausį sakau girdi? rodau į tv. Paskui paspaudžių "mute" tada rodau į ausį ir sakau nebėra ir skėsčioju rankom).... Nes man atrodo, kad tv vienintelis daiktas (iš buities prietaisų) ką jis šiuo metu gali girdėti.
2. Jam duodu vieną pi pi ir sau pasiimu vieną (turim plasmasines tai nesuluš) tai važiuojam pi pi, o paskui darom bam bam bam su pi pi daužom... jam labai patinka juokiasi labai per bam bam bam ir slepia pi pi savo:)
3. Kai pamatau, kad jis nori bendrauti (dažniausia kai pamiega) tada kalbu kad jis žiūrėtų į lūpas lėtai.
4. einam prie veidrodžio sakyti mama ir Kajus bet čia sunkiai sekasi, vaikas blaškosi. Tai tada aš einu am am am pilvui daryti ir lėtai sakau Am Am Am valgo mama Kajaus pilva ir rodau tada pirštais mama ir Kajaus, o pilvą valgaU:)
Katučių neplojam, nes neleidžia man jo rankų paimti... Gali tik jis mano rankas imti:) Labai jau "mandras" vyrukas:) Beje jei labai sunku medutei susikaupti ir ji pyksta pabandyk numauti kelnes ir giedrutes ir palik tik su pampersu arba išvis be jo:) Gal ir keista, bet Kajui iškart nuotaika pasitaiso, pradeda krykštauti ir dūkti:) Kadangi Medutė tik keliomis dienomis vyresnė tai ir jai turėtų patikti:)

man keista, kaip gali atsisakyti surdopedagogas (jei dirbama ne privačiai) dirbti su vaiku, jei tėvai bent kiek pastangų į tai deda. O juolabiau, kai vaikas visai mažas.

pvz., mes pradėjom pamokas, kai Emilijui buvo 1 m. ir 1 mėn. Galit įsivaizduoti tokio amžiaus vaiką prie stalo išsėdintį 1 val. Jis išsėdėdavo, o man dėl to spausdavo širdį. Toks mažas, o ramus, kantrus ir t.t. bet bvuo visko ir nenoro daryti tą ir aną, labai konkrečiai atsisakydavo ir vsio. tai ką...surdopedagogas galėjo sakyti, jis nenori, nedirbsiu. Nu bet būtų kvaila, gi čia ne suaugęs, kuris jau visiškai sąmoninga būtybė.
Tiesa, tuo metu lankėm dar ir privačias pamokas pas Lietuvos australietę. kaip ir viskas buvo gerai, metus vaikščiojom. bet jos būdas toks....koks mano, tai matyt, ir neatlaikiau. Jei aš vaiką spaudžiau, ji spaus, bus negerai. Buvo tikslas, kaip ji patyi aiškino, paaiškinti tėvams, ką daryti, bet eigoje pamačiau dalykus, kurie man visai nepatiko. Iš tokio amžiaus vaiko buvo per daug reikalaujama, vaikas susinervindavo, daiktus atimdavo, o juk jam dar ir žaisti norėjos. Po to prasidėjo aiškinimas mums tėvams, ką duoti vaikui, ko ne, kaip auklėti....manau, kad čia jau ne jos prerogatyva, juolab, kad tas mūsų vaikas ir taip auksinis - nei ant galvos lipa, nei rėkia. Todėl iš esmės ir nutraukėm tas pamokas, nes jos buvo visų pirma stresas man, po to pastebėjau, kad vaikas tai perimdavo, jausdamas mano nuotaikas.

Saunuolis Emiliukas As neisivaizduoju Medutes issideincios valanda laiko.. Cia man rods jai misija neimanoma Nors gal..
SU tom privaciom pamokelem taip jau buna, kad ne visada rezultatas tenkina, o apie valstybines is vis nekalbu.. Nepatinka - neik.. Taciau musu atveju, ar privaciai, ar ne.. yra tik vienas profesionalus zmogus.. Siaip ne taip susitariau su registratore, kad mus priimtu. o jau net to nebenorejo, nes lb didelis uzimtumas.. vos soko neivare kai pasake neaisku ar jus bepriims, nes lb daug vaiku pas ja, kiti, net pinigus moka.. As jai belenkiek mokeciau, kad tik dukryte priimtu, ir kad rezultatai matytusi.. Tikiuosi pavyks, kovo 30 d. einam

Inre bac, mes panasiai dirbam, tik be tv dar siurblys, garintuvas, fenas, telefonas, blenderis, pan.. Reikes pabandyti ta pasiulyma del plikumo gal ramesne bus

Niu mes siurblio neturim... Garintuvas išsitraukiantis tai vaikas matys kai sulenda kad nustoja birbti, o išlindęs birbia tai greitai perpras... Mobiliaką tai savo turi vaikišką gan garsiai grojantį, bet nzn ar jis girdi...
Su kuo palyginti kai tarkim girdima 56-62 dB? Turim daug muzikinių žaislų, į kai kuriuos reaguoja (pradeda rankytėm ir kojytėm mosikuotis) bet bijau apsirikti ar čia į švieseles žaislo ar į garsą reaguoja... Gal kokia lentelė ar koks straipsnis yra nuo kiek iki kiek dB kas girdima?

kaip gera skaityti Jūsų juokelius!

Taigi visko prisigalvoji kad vaika sudomint:) nori dar viena bajeri suskelsiu? Vyras mokino vaiką ropoti ar bent jau šliaužti į priekį... tai kai vaikas guli su radijo bangom valdoma mašinyte privažiuoja prie vienos rankytes ir bandydamas pasiekti mašinytę vaikas stato rankyte į priekį, tada su mašinyte privažiuoja prie kitos rankytės ir tada vaikas stato kitą rankytę į priekį Fatazija beribė...

Tik priminsiu, kad rezultatai matysis, jei jūs, tėvai, dirbsit Pamoka skirta tik perprasti, ką ir kaip reikia daryti, na ir įvesti į ritmą. O visa kita juodas tėvų darbas

AboveStars,
dar norėjau paklausti:
kaip suprantu jūs jau 2 mėn su KA ir tik dabar pirmą kartą eisit pas surdopedagogę? Prieš tai tik pas logopedę vaikčiojot ar dar kur nors? Labai įdomu nes panaši situacija kaip ir...

Jusma, na taip cia be ajebo tevu darbas, bet reikia, kad kazkas bent i ta puse nukreiptu, reikia kazkokiu patarimu, pagalbos.. be jos rezultatai nebus labai efektingi



mes lankemes pas surdopedagoge, kai tik gavom bandomuosius aparatelius, tuomet gavom patarimu kaip elgtis, ka daryti bei sutarem, kad ateisim pas ja vel, kai jau turesim tikruosius aparatelius.. juos gavom tik sia savaite.. tad dbr jau keliausim pas ja..

Na pas Kuzmina ir mes buvom, niekam nepatarčiau pas ja eiti, gerai kad jos neklausę nuvažiavom i vilniu. Nors ūsų vaikui jau buvo stuktelėję 3 metukai nėi vienas nepasakė kad nekalbės, visi sakė kad kalbės gal kiek vėliau bet kalbės ir ka Jūs norit, ir eilėrastuku mokam ir snekam ir skaiciuojam ir spalvas pazystam ir beveik visas abėcėlės raides jau mokam, lengvesni zodeli ir perksiatom. O nesiojam KI ir gan vėlokai isoperuoti. Šiandien sakau kur tete "Virtuvėj" sakau nueik pakviesk "o kam reikia" sakau kad užuolaidas pakabintu "ai paskui" Pora kart pasakiau "mušiu šita maža musę o kai ja pagausiu niekad nedraugausių" ir ką galvojat jis jau beveik moka

Musu pirmoji gydytoja irgi buvo Kuzmina.. tai visu pirma buvom apsaukti, nes kai lankemes Medutei buvo vos 11 dienu, taciau mus siunte Siauliu gydytojai, o mes tikrai nezinojom, kad tokiam amziui nieko neimanoma padaryti.. Ir siaip labai mandra gydytoja..Daugiau besirupinanti savo isvaizda ir stiliuku, nei pacientu..

Cia turiu pavyzdzius decibelu, jei kam dar reiketu:
Savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB,
20 dB — kišeninis laikrodis;
30 dB — lapų šlamėjimas;
40 dB — šnabždesys;
50 dB — lietus,
50-60 dB — įprastinė kalba,
60 dB — elektrinė barzdos skutimo mašinėlė,
70 dB — garsi kalba;
80 dB — durų, telefono skambutis,
85 dB — sunkvežimis,90 dB — riksmas,
98 dB — elektrinis grąžtas
95-110 dB — motociklas,
110 dB — šūvis į orą,
120 — greitosios pagalbos automobilių sirenos;
140 dB — lėktuvo variklis.
190 decibelų garsas iš konstrukcijų išplėšia kniedes.

Sveiki, nebuvau keletą dienų, o koks pagyvėjimas , noriu ir aš paminėti vieną kitą pastebėjimą, tik dovanokit, kad nebeieškosiu konkrečiai kam ką atsakyti
Kas dėl Sumo aparatėlių patiems mažiausiems. Mūsų jaunėlis pradžioje nešiojo tuos aparatėlius valstybės kompensuojamus. Nepuolėme pirkti naujų, nes norėjome įsitikinti, ar jam apskritai padės KA. Naujus pirkome po metų nešiojimo ( ir neapsirikome, nes kol vaikas mažas - pradėjome nešioti nuo penkių mėnesių amžiaus, visko nutinka ir ištraukinėja juos ir mėto, tad gali ir apdaužyti, pagadinti), kai įsitikinome, kad tikrai padeda ir nusprendėme, kad verta įsigyti geresnius, beje iki tų naujų spėjo šiek tiek apgadinti vieną iš turimų, tad su naujais turint kūdikius patarčiau neskubėti.
Kas dėl cypiančių įdėklų, mažajam iš pat pradžių pirmą mėnesį cypaliojo, tad surdopedagogė iš kart patarė būtinai keisti, perdaryti įdėklus ir viskas susitvarkė, o paskui tik labai greit išaugdavo, o dabar jau visai ilgai tarnauja. Beje pradžioje turėdavome tik kietuosius , o kai nebetraukiojo iš ausų - minkštus silikoninius darėmės, nes juos traukiant bet kaip iš ausyčių, lengvai išsitraukia vamzdelis, o įdėklas palieka, tada juos vėl reikia tvarkyt, žodžiu, mums buvo pradžioje patogiau su kietais. Jei įdėklai patys iškrenta, tikrai reikia perdaryti juos.
Abu sūnųs pirmiau išmoko vaikščioti nei ropoti, abu augo su vaikštynėm, vaiksčioti pradėjo nesulaukę metų, tad čia ne problema, visiems savas laikas.
Mums taip pat labai pasisekė, kad abu sūnūs gavo labai patyrusias surdopedagoges, kurių dėka ( matome, kaip dirbti su vaikais namie, be to daug konsultuojuosi asmeniškai su vyresnio sūnaus surdopedagoge) mums neblogai sekasi. Beje, niekada nėjome į jokį raidos centrą, nes nemačiau tam reikalo, kurį laiką vyresnėlis lankė logopedo užsiėmimus ( pusantrų metų), kai pamatėme, kad vaikas būna nuo visko pervargęs, nenoriai dirbo, nusprendėme kuriam laikui nutraukti logopedo užsiėmimus, nes supratau, kad ir surdopedagogė dirba ta linkme. Su mažuoju dar lankome muzikos terapiją, galvoju apie dailę, esame porą kartų konsultavęsi su anksčiau minėta australiete ir mums to pakanka. Žodžiu mūsų vaikams pagrindinis stimulas yra surdopedagogai ir darbas namie. Tiesa, turiu prisipažinti, kad su vyresnėliu specifiškai namie vis mažiau ir mažiau dirbu , nes lanko jis psec darželį, kuriame gauna kasdienines pamokas, užsiėmimus su surdopedagogu ir matome labai didelę pažangą, stengiamės tik dar labiau plėsti žodyną ir mokyti gramatikos ( jam jau beveik šešeri).
Einant pas surdopedagogus, neturėtumėt bijoti, jei vaikas ko nedarys, tai ne egzaminas.