Vaikas su klausos negalia 7

Sveikos, ir vėl prasideda nauja savaitė, ir vėl turiu naują klausimą. Penktadienį lankėmės Respublikiniame raidos centre tai išvis nesupratau ko net siuntė mus į jį... Važiavom iš Panevėžio apie 2 valandas, apžiūrėjo vaiką gal apie 10 min ir vėl 2 valandos namo... Net pikta pasidarė... Kalbėjot, kad ten važiuoti neverta, bet va vis tikiesi o gal kažką tikrai naudingo sužinosi....
Ten mums minėjo, kad Vilniuje Filaretų gatvėje yra Respublikinis klausos centras ir kad ten galima užsiregistruoti jei tarkim mieste nerandi surdopedagogo.... Aiškino taip kad nuvažiuoji, gauni užduotis, po kokios savaitės vėl nuvažiuoji, parodai ką moki ir vėl gauni naujas užduotis... Tai gal kas ten jau lankėtės ir gal kokios labai protingos surdopedagogės dirba pas kurias tarkim papildomai dar būtų verta važiuoti?

Sveikos,norėjau pasiklausti,gal čia lankosi mamytės,kuriu vaikučiai lanko Bistryčios g.esantį darzelį,peliukų grupę,pas auklėtoja Dana?

Na, asmeniškai mano nuomone, papildomai važinėti tikrai neverta. Jeigu Jūsų mieste yra bent viena gera surdopedagogė ir Jūs pas ją lankotės - tai geriau mažiau laiko gaiškite važinėjimams pirmyn - atgal (ir Jums kelionės išlaidos, ir vaikas pavargsta; na, nebent patinka važinėtis, turite ir kitų reikalų, tuomet jo), o vaikščiokite pas šią pedagogę ir mokykitės namie.
Šiaip, manau, kad tiek respublikinio klausos centro Filaretų g., tiek ir Bistryčios g. ikimokyklinio ugdymo centro surdopedagogai yra panašios kvalifikacijos, tiesiog prasidėjo nesąmoninga tarpusavio konkurencija ir kadrų viliojimas. Anksčiau buvo vienas ikimokyklinis centras, o kitas - jau mokyklinis; o dabar jų funkcijos persidengia ugdant ir mokinant ikimokyklinio amžiaus vaikus (tik daugiau neaiškumų, konfuzo ir blaškymosi tėvams, kurie pirmą kartą su tuo susiduria - kaip ir minėjom, nėra vieningos sistemos, patariančios ką tėvams daryti). Tiesiog, nebent iš praktinės pusės pažiūrėt į viską - kur patogiau, arčiau namų ar labiau patinkantis pedagogas ar aplinka - ten ir lankytis (na, bent manau, kad čia labiau liečia vilniečius ar netoli Vilniaus gyvenančius). O Kaune, Šiauliuose ar Klaipėdoje irgi manau, kad yra gerų surdopedagogų, tiesiog reikia juos susirasti ir pas juos pakliūti).
Na, ir dar norėjau pasidalinti ir mūsų šeimos patirtimi apie aparatėlius ir įdėkliukus: mūsų mažasis nuo 6,5-7 mėn. nešioja aparatėlius. Bėda ta, kad vis nepriprantam ir nors tu ką - tai baisinė sloga, tai ausų uždegimas, o dabar jau kokį pusmetį praktiškai be perstojo tęsiasi sloga. Jau beveik nekreipiu į tai dėmėsio... O aparatėlius kaip lupo iš ausų nuo pat pradžių - taip ir lupa ir tiesiu taikiniu į burną... Ko tik nedarėm, ir įdėklus kelis kartus perdarinėjom, ir aparatėlius tildėm, ir visokiausias kepurėles ir kapišonus dėjom (jau gi 11 mėn. - gudrus, iš po visų kepurių išsitraukia )... Žo... Trūko man kantrybė, padarėm silikoninius įdėkliukus (sakau, lups iš ausyčių - tegul lupa - taisysim...) - ir ką jūs galvojat - ir praktiškai užtenka vieno kapišoniuko ir nelupa aparatėlių iš ausų. Tiesa, būnam dar su kapišoniuku, bet tai nereikia kokių 2 kepurių ir kapišono ant viršaus... Ir mažius nesinervina taip labai, kaip anksčiau. Sakau, gal jam tikrai tie kieti įdėkliukai kažkaip nesmagūs labai buvo... Gal jis toks jautresnis, nervuotesnis ir jį erzindavo tiesiog...
O ir dėl aparatėlių mes kol kas panašiai elgiamės kaip ir belekur: kol jie kone kas minutę atsiduria burnoje - nešiojam Sumo DM, o kai pilnai pripras prie apatarėlių - tuomet pirksim naujus ir gerus, kad nemėtyt pinigėlių vėjais... Ir vyresnėliui taip darėm - pilnai pasiteisino
Va, kiek čia visko prirašiau...

na taip neturetume bijoti, bet as bijau, kad musu net nepriims juk per 2,5 men neismokstam uzmauti ziedu!!! sakys: nedirbi su vaiku
na bet gal viskas bus gerai kaip nors bandysim pas ja patekti

as is vis dbr labai makaluotis pradedu.. buvo ramybe, kazkaip nuoskeliai darbuodavomes, o dbr vel blaskausi.. Atrodo, kad Medute vel maziau garsu leidzia, kas ismusa is veziu..

Sakykit, kaip atrodo jusu diena? turiu omeny visai mazycius, neinancius i darzeli.. kada dirbat intensyviau? kaip dirbat? ar tiesiog naturaliai visalaik snekat, klausinejat..

Ar kas is jusu esat PAGAVA narys? kaip ten vyksta procesas? kaip tapti nariu?

Na, žiedų musiškis 11 mėn. neužmauna. Bando dėti ir tai tik tada, kai pats to nori. O šiaip jau paimi kokį daiktą, tai jis ir sako aaaaaa; tai dabar bandom mmmmmm "išgaut". Šiaip, sako ir mmmm, bet ne tada, kai reikia Arba pasiima čiulptuką ar kokį kitą daiktą ir sako "pa" ir meta kuo toliau - pats mylimiausias užsiėmimas šiuo metu - o tu, motin, padavinėk man... .
Šiaip vaikam tas bangavimas būdingas... Su vyresnėliu tokį akivaizdų rezultatą iš vis gal tik po metų pastebėjom (žinoma, vėlai jis diagnozuotas buvo, jau 2 metų... ). O mažasis irgi pradžioj žymiai daugiau guguodavo ir visaip "kalbėdavo", po to iš vis ramus buvo, o dabar namuose tai vėl praktiškai nesusičiaupia... Žinoma, tai galbūt daug yra to spontaninio kūdikiško kalbėjimo, kuris vėliau, jeigu vaikai neprigirdi ar negirdi, dingsta; bet dabar taip jau būna, kad pvz. verkdamas kone bartis pradeda... (krisk iš koto ) Žodžiu, žinot, kad tie "bangavimai" yra, kaip kitos mamos sakė. Tik nesiblaškykit ir nenuleiskit rankų. Tirai pamatysit rezultatus, jeigu dirbat su vaikeliu. O aš asmeniškai - dėl to darbo, stengiuosi, kartą ar du per dieną po 15-20 min. padirbti taip kaip pamokėlėse (nors, kartais būna, kad ir nepavyksta ), o toliau - jo... visą laiką kalbėjimas, rodymas, aiškinimas kaip ir su visais mažais vaikais (tikriausiai?).
Na ir galiausiai dėl Pagavos - pasiskambinkit jiems. Internete jų visi kontaktai yra. Labai malonūs žmonės dirba, jums viską paaiškins

Edute,
O mūsų Kajukas galiu pasidžiaugti, kad tikrai labai nori girdėti ir net rėkia ir tampyti ausytes pradėjo kai aparatukus išimam. Labai parodo, kad jam kažko trūksta ir susiėmęs už ausyčių būna... O cypimas dingo kai kepurytę naują nupirkom tai dabar aparatukai nebesimaskatuoja ir jokio cypimo... Tad sakau ir Jūs pabandykit dar ir su kepurytėm paeksperimentuoti:) Gal jam nepatinka kaip aprengiat:) Va mūsų tai vyrioko neaprenksi kaip jis nenori jau nuo 6 mėn. nes rėks drąskysis.... o perrengus juokiasi... tai gal ir pas jūsų vyruką toks charakteris...
Beje kaip suprantu ir su vyresniuoju dirbate panašiai laiko kaip su jaunėliu tai kokie jo pasiekimai? ar pakanka tų kelių minučių per dieną?

Oi tie mažieji "modeliukai" Dabar būnam su silikoniniais įdėkliukais ir kapišoniuku (džemperis su kapišonu) ir jau gerai, jau aparatų nelupa iš ausyčių ir aš labai džiaugiuosi. Su mažiuku vaikštom 2 kart per savaitę pas surdopedagogę, o vyresnėlis lanko spec. darželį, tai mes tiesiog su juo kalbamės, bandom naujus žodžius mokyti; tik vat jis pas mus toks, kad ne mes jį, o jis mus namuose moko, ko pats yra išmokęs darželyje

Na tai labai džiugu, kad gerai sekasi, o ypač šaunuolis vyresnėlis jei tik nuo 2 metukų su KA, o jau tėvelius moko:)

Tokia ten tvarka. Pirmą kartą apžiūri, tada nusprendžia, ko reikia. O kada gausit užsiėmimus ir gi vienas dievas žino, jei neskambinėsit ir neklausinėsit, ar eilė neatėjo.
Tas centras neskirtas vaikams su klausos negalia, dirba su didesnėm negaliom, todėl ir rašiau, kad neverta kažko tikėtis.

Esam. Parašykit mailą ar paskambinkit

[quote=Jusma,2011 03 21, 19:28]
Tokia ten tvarka. Pirmą kartą apžiūri, tada nusprendžia, ko reikia. O kada gausit užsiėmimus ir gi vienas dievas žino, jei neskambinėsit ir neklausinėsit, ar eilė neatėjo.

Kokius dar užsiėmimus? Mums išvis nieko nepaskyrė, sakė Panevėžyje tegul dirba su mumis, neturėjo prie ko prikibti. Tai šiandien buvau Panevėžio raidos centro gydytojų komisijoj... Tokių cirkų tikrai nesitikėjau: tik įėjus gydytoja sako "nuimkit vaikui kepurytę", ji net nežinojo, kad be jos vaikui aparatukai nesilaikytų. Kineziterapeutė puolė aiškinti vaikštynės žalą, tai kai jos paklausiau: "ar geriau vaiką žviegiantį ant žemės palikti, kai pvz. košę verdu?" Tada kineziterapeutė perdavė žodį psichologei.... Tai nebeliko ką sakyt tik kad "gal tegul pabūna vaikas vaikštynėje". Na vienintelė nauda, kad gavau laiką pas logopedę ir kiek supratau ji ir apie surdopedagogo darbą kažką išmano....

Indre bac, jei jums maskatuoja aparatėliai, pažiūrėkit, gal šlangelės per ilgos ir nesilaiko tinkamai aparatai už ausų, patrumpinkite juos pagal reikiamą dydį, mums taip yra buvę.

Kas dėl mažylių mokymo, labai daug priklauso nuo surdopedagogo, stebi, dalyvauji jo pamokoje ir turi nurodymus, ką veikti kiekvieną dieną iki kito užsiėmimo. Jei surdopedagogas turi didelės patirties su kūdikiais, tai viskas OK, dirbi kas dien, nuolat, kada tik randi tinkamą momentą, kai vaikas geros nuotaikos, žaidimo forma, stengiesi panašius įrankius turėti namie ir žaisti su juo pagal jo amžių. Didelė svarba turi būti teikiama lingua garsams: A,U,I,M,Š,S, jų kartojimas palaipsniui didinant atstumus iki tokio atstumo, kol vaikas reaguoja ar bent parodo, kad girdi yra labai svarbus. Po kurio laiko, vaikas pats turi pradėti atkartoti tą garsą, o kad tai pasiektumėt, tam ir dirbama kas dien, būtinai žaidžiama kasdien, kai vaikas išgirsta garsą ir meta kaladėles, kamuoliukus į dėžutę, tai aktualu ateityje, kad sugebėtų dalyvauti audiogramose, sąmoningai. Aštuonių - devynių mėnesio amžiaus vaikai mokinami skirti daugiau reikšmių - rodom, kur batai, rodom kur langas, durys, paukštis, lempa ir t.t. Po to jis jau pats iš klausos turi kreipti dėmesį, ieškoti, kai jo prašoma parodyti, kur tai yra. PVZ, maniškis sulaukęs devynių mėnesių sugebėjo iš 6 metrų skirti savo vardą, atsisukti į garsus Š,S. Reagavo į durų skambutį, vykdė paliepimus ( nerodant tik iš klausos): tūpt, tūpt, kat, kat, rodė rankyte, kai paklausi kur liampa. Paprašytas rideno, metė kamuolį, akimis skyrė iš trijų žaislų: Šuo (au,au), mašina(py,py), kamuolys(op,op), po kiek laiko žaislų vis daugėja ir jie įvairėja, nuo čia ir daugėja pažįstamų daiktų, jų įvardijimas ir t.t.
O jau 9 mėn. ir 3 savaičių ( esu pasižymėjusi) lempą įvardino papa, kreipė dėmesį paklaustas į langą, batus, kamuolį, balioną vadino ba, Pradėjo daryti atia, paprašytas, daro pypt nosytė ( o iki tol ilgai žaidžiau tai darydama ir sakydama), paprašytas davė atsikąsti, skyrė akimis iš penkių žaislų: lėlė, kamuolys, mašina, šuo, katė. Sakant opapa, kėlė rankas (prašė pakelti).
Vienas vaikas gali viena geriau padaryti, kitas kitą, esmė - geras, patyręs surdopedagogas ir nuolatinis darbas namie, į pagalbą pasitelkite visus artimuosius, aiškinkite namiškiams ką ir kaip daryti, kaip su vaiku užsiimti, tegu užsiima, kai jūs pačios negalite, o šiaip viską aiškinkim, rodykim, kalbėkim, įvardinkim, jie kaupia info pas save, nuolat dirbant, po kiek laiko skiname vaisius.
Šiai dienai mano mažasis, kuriam metai ir dešimt mėn. vartoja daugiau nei šimtą žodžių, ir jau kurpia sakinius iš dviejų-trijų žodžių, tokius, kaip mama, atei, aa ( mama ateik, miegoti), tete atei tešu,tešu ( tete, ateik plauti užpakalio). MAma, vavo seti,am( vavo -jo vardas jam taip gaunasi - tipo jis sedi ir valgo ir daug kitokių panašių...bet iš niekur niekas paprastai mūsų vaikams nepasidaro, patikėkit - dirbti ir dirbti. Bet kaip smagu, kai atsiranda koks naujas dalykas...