Vaikas su klausos negalia 7

Jurga, manau, kas nors iš artimųjų gi gali nueiti pas Jūsų pediatrą ir paprašyti siuntimo pas LOR. Su mūsų pediatre tokių probelmų nebūna. nueini ir parašo, gi čia formalumas. Be siuntimo, kainuos, tačiau kainas gali pasakyti tik VUVL. Ir dar, jei esat vilniečiai, tai kokio velnio trenkėtės į KMUK (tik nesupykit dėl to). Manau, rinkit šmutkes ir keliaukit Vilniun

Dėkui visoms už patarimus. Oi, kad jūs žinotumėt, kaip mes viską trenktumėm ir dumtume namo į Vilnių iš to Kauno...

Mes nuo gimimo gyvenam ligoninėse... tik pusantro mėn. pagyvenom namuose ir tai tik nakvodavom, o laiką leidom ligoninėj.. Mūsų bėdų - visa krūva, ir klausa - skaitau, kad viena paprastesnių. Šiuo metu kovojam su hidrocefalija, gimėm su spina bifida (įgimta stuburo išvaržą), todėl turim daug dėmesio skirt kojytėm, kurios pas mus labai silpnos ir nežinom ar galėsim vaikščiot. Prie spina bifida sutrikimo eina krūva kitų bėdų, bet jau tiek to. būna ir blogiau. Turėjom du meningitus, 4 operacijas, laukiam 5-os operacijos.. ir kartu bijom dar vieno meningito.. Taip, kad kovojam dėl gyvybinių dalykų, o sutrikusi klausa - dar viena didelė bėda, kurios galėjom ir neturėti. Viskas gana sudėtinga, nes nėra kaip net "dasikasti" iki tų gydytojų, pas kuriuos norėtume, o siuntimo, kol gulim ligoninėj irgi, ko gero negalim gauti. užtat ir suku galvą kaip čia kitais keliais tą klausą susitvarkyti, tiek to, galvoju susimokėsim, kad tik ramu būtų ir kuo mažiau laiko prarastume. Buvom jau Vilniuj užsirašę į tą berą, bet kad ištiko meningitas kaip komplikacija po operacijos... nenorėjau Jūsų užkraut visa šita info, ne apie tai šis forumas.
tai va taip. bet su mumis viskas bus gerai. Mes jau parodėm kokie mes stiprūs ir ištvermingi ir dar ne tiek parodysim!

Pažiūrėkim į tai pozityviai, turiu daug gražaus laiko paskaityt Jūsų mintis ir pasisemt žinių, nes namie sunkiai tam laiko surasčiau. Grįšim, atsiraitosim rankoves ir kibsim į darbus, tik reik planą pasidėliot, kad nepersistengt

P.s. o kaune gulim, nes čia dirba neurochirurgijos "Dievas"

Jurga, tu malacius, kad taip kovoji ir neprarandi vilties Todel tas tavo ryztas, teigiamas nusiteikimas po kiek laiko tikrai duos neblogu vaisiu. Tu viska darai del savo mergaites . Tad stiprybes, istvermes tau ir dideles vilties, kuri jums butu palanki. Visada cia klausk, kas tau rupi ir idomu. Nebutinai skaityk visas temas, nes tai atima daug laiko ( nebent paciai idomu) , manau, nebus sunku kai kam atsakyti ir dar karteli i panasius klausimus .

laikykitės ir toliau tvirtai! Stiprybės ir lengvesnių išbandymų ateity. Nežinau, kaip mes ištveriam tas negandas, būna ir sunkių dienų, bet reikia nenukabinti nosies dėl mūsų brangenybių, turbūt todėl ir einam į priekį, iš naujo ieškom prasmių ir atrandam naujų jėgų

Dėkui už palaikymą. Jūsų kompanija labai šauni. Čia ne šiaip gražūs žodžiai, taip yra iš tikrųjų. Jūsų kompaniją galima vadinti bendruomene
Na, o kiek spėsiu paskaitinėsiu ankstesnes temas, ten yra tikrai gerų ir įdomių dalykų. juolab, kad kol gyvenu ligoninėj, turiu daug gražaus laiko.

Klausykit, o kaip yra su tais klausos aparačiukais? Jei jau juos pradedi naudot, ausys prie jų kažkaip pripranta? T.y. ar jų naudojimas gali būt kuo žalingas, tarkim, kad ateity paaiškėtų, kad aparačiuko nereikėjo? Kada deda tuos implantus? Kaip supratau kai jau visiškai negirdi ar ypatingai prastai girdi? Nes kiek supratau, jie labai kokybiškai atkuria garsą? Tai gal verta juos susidėt ir geriau girdintiems?

Beje, jei mums nustatė 60 dB (nors aš bijau pasitikėt tokiais nustatymo metodais), tai kiek žinau - yra žymus klausos sutrikimas. Kaip čia pačiai įsivaizduot, kokio stiprumo yra toks garsas? kaip man bendraut su vaiku? pradėt rėkaut ? išmes iš skyriaus

P.s. Beje maniškis yra berniukas

Labai geri klausimai. Labai girdėti Ir šimtą kartų kartoti mintyse ir garsiai. Kad aparačiuko nereikia, manau, vaikas parodytų iškart -- imtų iš ausytės ir pan. Nors šiaip, jei jiems nespaudžia, neskauda, jie greitai pripranta. O dar kai mato, kad imi straksėti, po to kai jis sureaguoja į garsą... Ir jam labai patiktų girdėti mamos balsą Aišku, negali žinoti, kaip bus jūsų vaikiui, gal jam netiks aparatėliai, ir tuomet reiks galvoti apie implantaciją: lyginti, galvoti, mąstyti, ieškoti info, konsultuotis, klausti, ką mano specialistai ir pan. Kiek žinau, šnekamoji kalba yra girdima kažkur nuo 50db. Kadangi aš maniau (kartais padvejodama), kad mano vaikas girdi vos ne iki 6 mėn., tai aš dainavau ir lopšines ir kalbėjausi ir knygas skaičiau, eilėraštukus deklamavau... Truputį apmaudu, jei labai labai pasigilini (jei dar pasigilini, apmaudu net ne truputį)... Suklaidino nuolat įsmeigtas į mane žvilgsnis ir greitos reakcijos Pasirodo, tokie vaikiukai labai jaučia vibracijas. Ir gaudo info kitais kanalais: lytėjimu, kvapu ir pan. Iš kitos pusės, buvimas su vaiku, dėmesys, šiluma nepakenkė

Išmes iš skyriaus --- ki ki ki. Humoro jausmas Dar vienas dalykas, kuris padeda išgyventi diena po dienos

Kochlearinį implantą deda nuo 70-85 ir daugiau dB negirdint, jeigu nepadeda KA. Garsą atkuria, tačiau mokintis ir dirbti reikia ne ką mažiau nei su KA be to, garsas nėra natūralus, kaip KA.

Na, tas nustatymo metodas nėra jau toks labai "šakėm ant vandens". Taip, jis gana subjektyvus, bet tikrai nėra taip beviltiškai blogas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mūsų jaunėliui pirmoji tokia diagnozė buvo tikslesnė, nei BERA (šis tyrimas gal objektyviai ir tiksliausias - bet tikrai ne panacėja). O vyresnėliui, kai tikrinam klausą, tai be KA visuomet rodo labai panašius rezultatus (na, o su KA kol kas labai mažais žingsneliais vis geryn ).
Na, o 60 db, jeigu ir BERA patvirtins, tai ne taip jau blogai ir jeigu klausa nesilps, tai KA tikrai turėtų užtekti, ir netgi ne pačių stipriausių (pati savo akim mačiau, kaip su žymiai silpnesne klausa ir KA vaikai gražiausiai kalba ). O tas gydytojų liepimas palaukti gal yra tam, kad matytų, ar yra kokia klausos silpnėjimo (o gal atsistatymo) tendencija . Žinoma, šiai dienai Vilniuje specialistai geresni, pasikonsultuoti tikrai verta, tačiau prie gretutinių diagnozių (kaip Jūsų atveju) situacija truputį kitokia. Beje, yra tekę girdėti atvejų, kaip pvz., dauno sindromą turinčiam vaikui su BERA buvo diagnozuotas visiškas kurtumas, o po to paaiškėjo, kad tas vaikas tik truputį neprigirdi, tiesiog jo smegenėlės truputį kitaip reaguoja į garsą...
Žinoma, specialistai, turėtų jums viską išaiškinti; taip kad stiprybės, kantrybės na, ir kaip ir horoskopija minėjo, su išlaikytu humoro jausmu pirmyn

Iš ties gerai, kad turi laiko, tad temos perskaitymas nepakenks.
Jei aparatus parenka ir skiria atitinkamai pagal vaiko klausą, jie ne tik kad negali klausai pakenkti, bet kaip tik ją ir toliau stimuliuoj, neleidžia jai silpnėti ( aišku, jei nėra kitų priežasčių), o vaikas geriau girdėdamas savaime supranta normaliau vystosi. Jei tavo mažylis turi tokią klausą, kaip tu rašei, jis iš metro tikrai girdi tave. Tad kalbėk, bendrauk, niūniuok, dainuok, viską daryk, kaip girdinčiam.
Yra nustatyta, kad ir su negirdinčiu kūdikiu reikia kalbėti, nes jis jaučia kitais kanalais, o tai duoda jam suvokimą, kad su pasauliu galima bendrauti per garsą.
Bet kam implantų nedės, jei specialistai matys, kad klausą kompensuoja pakankamai aparatėliai.
O kad įsivaizduotum neprigirdėjimų lygius, sveiki žmonės girdi 20 db. Iki 20 - turi idealią klausą, iki 45-50 dar gali ir be aparatų bendrauti, komunikuoti, bet kartais pasijaučia, kad reikia silpnų aparatėlių, na o toliau, jau reikia tam tikro stiprumo aparatų ar galų gale implanto, kad žmogus galėtų ne tik normaliai girdėti, bet ir kalbėti. Būna atvejų, kada žmogui tiesiog neduota kalbėti - balso stygų problemos ir panašiai. Bet visada akcentuojamas darbas, darbas, ir dar kartą darbas. Jei neklystu, žymus klausos sutrikimas prasideda nuo 70 db, nuo 85 - ypač žymus, tad 60 ko gero bus vidutinis neprigirdėjimo lygis. Jei kur rasiu tiksliau, patikslinsiu.
Ir dar, jei klausa nelinkusi blogėti, ją laiku ir tinkamai stimuliuoja girdėti padedančios priemonės, vaikui paaugus, pasimato, kad tas vaikas girdi šiek tiek geriau, o taip yra, nes augant vaikui, jo suvokimas gerėja, galų gale, kai suaugs tiek, kada galės pats pasakyti girdžiu, ar ne, tada bus dar tiksliau. Taigi visada yra vilties, kad kai nustatoma pirma diagnozė, tinkama linkme rebilituojant, kiek vėliau patikslinama geresnė diagnozė. Mano abiems berniukams taip ir buvo. Tad daugiau optimizmo

Dievulėliau... Nu tikrai ne be reikalo ir ne į sieną investavai savo šilumą ir jėgas. Mažutėliai jaučia ir labai jautriai, ką jiems mama perduoda ir nebūtinai vien klausos dėka..



Oi oi oi... man rodos aš dar nelabai suvokiu kas manęs laukia ir baisu darosi iš kur mes turėsim tiek laiko užsiimt visom mūsų sveikatos problemom... Iš tikrųjų nelabai susimąsčiau, kad dar teks mokytis gyvent su KA, kad ne viskas čia taip jau savaime, kaip norėtųsi.. Siaubas ir kaip to vaiko neužtampyt po visas procedūras, gydytojus... Kada jam pagaliau gyvent ir kaip pasirūpint kitu vaiku, kuriam dėmesio taip pat reikia.. Net klausimas kam labiau to dėmesio šiuo metu reikia... Kai pagalvoju, sveikų vaikų tėvai pergyvena dėl problemos, kad pirmagimis, gimus antram išgyvena krizę, o kaip pirmagimiui jaustis, kai jis jaučia, kad tas antragimis ne šiaip antragimis, o dar ir ypatingas



Žodžiu šiandien man kažkaip pesimistiškai ir viskas labai sudėtingai atrodo... Įtariu pervargau.. Ko gero.. Atrodo nebeturėsiu jėgų, taip norėtųsi viską trenkti.. taip norėtųsi mažiau suvokt situacijos rimtumą ir tuo pasiteisint, kad nereikia nieko daryti..
Kai gimė mūsų Rokutis, pastebėjau ir nusistačiau sau pagrindinę taisyklę - gerai pailsėti. nes jei tik pavargstu, iš kart viskas labai sudėtingai pradeda atrodyt. Taip, kad baigiu šitas rašliavas ir lekiu prie "guolio".. beje šiame skyriuje mamoms lovos dydis 160 cm ant 70cm. Mano ūgis 176 cm.. ir šitoj lovoj aš jau miegu pusantro mėnesio Išeisiu iš ligoninės skersa

O mūsų klausos sutrikimas žymus (nuo 56 iki 70).

http://www.lna.lt/di...-laipsniai.html


Dar kartą dėkui Jums visoms.. Taip greit sureaguojat.. man tik taip neramu, kad.... oi nu gerai baigiu, išsimiegosiu kitaip viskas atrodys.. Labanakt

[quote=Jurga77,2011 02 10, 23:36]

O mūsų klausos sutrikimas žymus (nuo 56 iki 70).

Reiškia - dėl to klydau .

Sveikutės, mamytės...

nesuprantu, kaip greitai bėga laikas.. vos spėju orientuotis: rytas-vakaras, rytas-vakaras..
pagaliau radau laisvesnę minytėlę, pasidalinti su Jumis savo džiaugsmais.. Praėjo mėnau, kai Medutė nešioja aparatėlius.. Dar prieš savaitėlę nerimavau, kad nėra tokio rezultato, kaip kad tikėjausi.. Tačiau įvyko stulbinami savaitgalio pokyčiai!!! Atrodo, kad KA jai būtų uždėti tik dabar! Medutė puikiai reaguoja net ir į tyliausius, Mano manymu, garsus.. Pasipylė aibė garsų, kurie nėra atsitiktiniai, o kartojami nuolat: lia, ai, nea, da, abubu, pfu ir t.t. Keletą kartelių savo kalba išbėrė trumpučius sakinukus.. Tai net amo netekdavau išgirdusi.. Tikrų tikriausias stebuklas!! ir iš vis tiek pokyčių per paskutinę savaitę!! Antradienį pradėjom vartytis, vakar pasirodė vienas dantukas, šiandien kapstosi antrasis.. Žodžiu gyvenu euforijoj ir tikiuosi, kad ji greitai neišblės.. mat pirmadienį vykstam pas g. Gradauskienę.. Su nerimu laukiu šios audiogramos... Bet tikiuosi, kad rezultatai nudžiugins