Joseph Kanon ,,Gerasis vokietis. 1945 m. pavasario pabaiga, o taip pat ir karo Europoje pabaiga. Berlynas virtęs griuvėsiais ir lavonų kruvomis, po kurį vaikšto išbadėję ir pervargę žmones, kuriame karaliauja rusų, amerikiečių ir britų armijos ir kurios nepasidalina to, ką dar galima būtų pasigrobti ir taip jau iš sudraskytos ir išniekintos šalies ir miesto. Amerikiečių žurnalistas atvyksta į suniokotą ir sugriautą Berlyną, kuriame dar prieš karą paliko didžiai mylimą moterį. Surengtoje konferencijoje, kuri vyko rusų armijos valdomoje Berlyno dalyje, atrandamas amerikiečių karininko lavonas su didele pinigų suma. Kadangi karas tik baigėsi ir tokių vaizdų absčia, niekas nelabai ir rūpinasi išsiaiškinti kas gi nutiko nelaimingam kareivėliui. Tačiau žurnalistas nebūtų žurnalistu, jei neturėtų ilgos nosies ir nemėgtų jos kaišioti ten kur nereikia. Taigi, Džeikobas pradeda savąjį tyrimą, o taip pat lygiagrečiai tam jis ieško savo mylimosios ir tikisi, kad ji stebūklingai išgyvena visas tas baisybes ir destrukcija. Istorija įsisuka į intrigų, korupcijos, išdavysčių pasaulį, kuriame vyksta narši kova dėl geopolitinės kontrolės pokario Vokietijoje. Visas tas intrigas, žiaurumus ir purvą prašviesina ir suminkština aitringa ir tyra meilės istorija. Labai lengva, intriguojanti ir apalaiduojanti, įtraukianti ir nubloškianti į istorinių įvykių verpetus istorija. Lengvai skaitosi, o detektyvinė intriga ir paslaptis išlaikoma iki pat paskutinių puslapių.
Michele Lemieux ,,Audringa naktis. Labai žaisminga, nuoširdi, smagi, nustebinanti ir verčianti pamąstyti knygelė, pelniusi ne viena premiją ir apdovanojimą. Tai lyg filosofinė kelionė į save, kurios tikslas padėti suprasti kas svarbu, padedanti atsakyti į tuos egzistencinius klausimus, kurie kankiną bemiegę audringą naktį. Tai tokie kaip: Kas nulemia atsitiktinumą? Kur baigiasi begalybė? Ar aš graži? Likimas. O kas tai yra iš tikrųjų? Ar suprasiu, kai ateis laikas mirti? Iš kur kyla visos mintys, kirbančios mano galvoje? Ir kur jos dingsta, kai iš galvos išgaruoja? Na skaitymo ne per daugiausiai, bet viskas užpildyta paprastais, gyvenimiškais ir gražiais autorės piešiniais. Manau knyga labiausiai tiktų jaunam žmogui, kurio dar laukia tas platus ir neaprėpiamas pasaulis. Bet manau ji tiek pat patiktų ir suaugusiam.
Thomas Harris ,,Avinėlių tylėjimas. Pradėdama skaityti tikėjausi labai daug, deja gavau perpus mažiau. Knyga patiko, bet tuo pačiu kiek ir nuvylė. Pristatant šią knygą yra teigiama:
Avinėlių tylėjimas neabejotinai yra vienas iš dešimties pačių garsiausių ir šiurpiausių visų laikų detektyvų.Deja
Drįstu pasipriešinti tam teiginiui. Tikrai labai geras detektyvas. Įtraukiantis, mistinis, apgauntis paslaptimi, baisios ir žiaurios žmogžudystės ir niekas negali surasti kaltojo, tačiau šiurpuliukų nesukėlė. Filme geriau perteikiama įtampa ir siaubas.
Beja, skaitymui labai trukdė redaktoriaus ir korektoriaus praleistos klaidos.
Aleksandras Solženicynas Gulago archipelagas I - III tomai. Pati šią knygą skaičiau beveik 2 mėnesius. Kūrinys sudėtingas dėl savo turinio, aibės vardų, faktų, vietų,slogios aplinkos, baisumų ir genocido siaubo. Tačiau skaitymą lengvino autoriaus rašymo stilius ir pateikimas. Labai baisius ir siaubą keliančius dalykus autorius pateikia su lengva ironija, pašiepdamas ir atskleisdamas tuometinės valdžios teisėtvarką ir politiką.
Pats autorius didžiąją savo gyvenimo dalį praleido kalėjimuosė, lageriuose ir tremtyje. Visą tai labai palaužė jo sveikatą, bet nepalaužė ryžto pasakyti tiesą ir atverti liaudžiai akis. Už savo pastangas ir nuopelnus literatūrai 1970 m. buvo apdovanotas literatūros Nobelio premiją.
Pasirodžiusi ši knyga sukelė tikrą perversmą ir ir pakeitė supratimą apie padėtį Sovietų Sąjungoje. Tai atviras kaltinimas su visais įrodymais, kurio tiesiog neįmanoma ignoruoti. Rašydamas šią knygą autorius remiasi savo patirtimi, kitų kalinių pasakojimais ir laiškais, o taip pat ir kitomis knygomis, buklėtais ir šaltiniais.
Pasakojimas apima laikotarpį nuo 1918 m. iki 1957 m., o taip pat pabaigoje pasakojama kaip buvo rašoma šį knyga ir jos nelengvas kelias pas skaitytojus. Pasakojama nuosekliai. Pirmasis tomas apima areštus, tardymus, teismus ir gyvenimą kalėjimuose, iš kurių po to visi yra paskirstomi į lagerius. Antrajame tome pasakojama apie atvykimą į lagerį, jų įvairovę ir ypatybes ir patį gyvenimą ir darbą lageryje. Trečiajame tome - yra pasakojama apie pabėgimus ir pačio autoriaus bandymą pabėgti ir apie gyvenimą tremtyje atsedėjus visą paskirtą laikotarpį ir išsilaisvinus iš lagerio.
Pats autorius labai tiksliai aprašė Sovietinę Rusiją:
"страна задушенных возможностей "O šiandiena per kelias valandas perskaičiau
John Grisham 'Kalėdų nebus'.Tiesiog buvo be galo smagu iš šono stebėti kokia beprotiška karštligė apima žmones artėjant didžiausioms metų šventėms. Kaip visi tiesiog kraustosi iš proto ir šluote šluoja lentynas, besaiko leidžia pinigus. Tiesiog, knyga gerai nuotaikai ir nieko ypatingo.
. Sapnai, vizijos, kliedesiai pinasi, rutuliojasi detektyvas, ir visiškai neaišku, kokiu tikslu klajoja tas romano herojus ir kodėl jis Golemas, o gal visai ne jis tas Golemas? 
Vis gi knygą įvertinčiau labai gerai, nes pačioje pabaigoje visi taškai "sušoka ant i".
LLLLL pagal Darių Pocevičių. 
