Madrugada su tortadieniu
Marlo Morgan 'Dykumos balsai. Moters kelionė į neatmenamų laikų Australiją'.Esu priblokšta šios knygos ir šiek tiek pasimetusi. Šiaip tikėjausi visai ko kito, bet buvau nustebinta. Gerąja prasme. Knyga patiko, bet vietomis pasakojami įvykiai ir ceremonijos šokiravo ir net buvo kilusi mintis ar kartais autorė ne persikaitino dykumos saulėje, o gal tiesiog kiek perdėda, nes juk kaip pati rašė, kad šią knygą parašė jau grįžusi į Ameriką, o ne kelionės metu. Tai ir nežinau ar priimti tuos faktus už gryną piniga ar tiesiog palikti lakiai vaizduotei...
Taigi, amerikietė gydytoja darbo reikalais išvyksta į Australiją. Ji pradeda domėtis šios uždaros ir atskirtos šalies papročiais ir čiabuviais. Aborigenai, kurie palikę savo gentis atvažiavo į miestą, gyvena labai skurdžiai, negali susirasti darbo, neturiu ir negali įgyti normalaus išsilavinimo. Taigi, ji nutaria suburti tokią grubę jaunuolių ir padėti jiems sukurti savo verslą. Kai jiems jau sekasi gerai, ji sulaukia kvietimo apsilankyti vienoje aborigenų gentyje, kurie save vadina Tikraisiais žmonėmis, o visus tuos, kurie yra nutolę nuo gamtos vadina Pakeistaisiais. Po apvalymo ritualo, ji pakviečiama keliauti su jais keliauti kartu, pamatyti jų papročius, kultūrą, pasimokyti iš jų dvasingumo, tikėjimo, kantrybės, stiprybės. Taigi, jie visi iškeliauja. Diena eina per dykumą ieško maisto ir vandens. Gyvena pasitikėdami tik gamta ir begaline Visata. Pasakoja savo istorijas. Na ir tarp visų to yra tokie dalykai kaip telepatinis bendravimas, o taip pat ir išgydimas atviro kaulo lūžio per naktį...