O šiaip perskaičiau
Bowles "Dangaus prieglobstį" ir jau galiu reziumuot, nors nieko naujo turbūt jau nepasakysiu..
Knyga labiausiai sužavėjo net ne tiek įspūdingais dykumos aprašymais, kultūrinių skirtumų atvaizdavimu, kiek charakteriais ir vidiniais personažų ieškojimais..
Radau ten daug minčių, kurias pati dažnai rutulioju..
Išorinė dykuma tik geras fonas atskleist vidinėms kovoms..
Žodžiu, man tie žmogeliai pasirodė pakankamai artimi ir suprantami, nors jų veiksmai kartais atrodė gana drąstiški, bet tokiomis aplinkybėmis nelabai ir šokiruojantys..
Dar labai taikliai užčiuopta santuokinės krizės esmė..Nors net nežinau ar tai krizė-tiesiog daug metų pragyvenus santuokoj, panašūs jausmai pasidaro beveik natūralūs...Supranti, kad tas ir būtent tas žmogus tau yra tinkamiausias iš visų pasaulio žmonių, bet visą laiką ieškai to požiūrių aukso vidurio, o jis vis tolsta kaip koks dykumos miražas..

Nors nežinau-kitiems gal taip ir nebūna, gal jie tiesiog gvyvena paprastai, ilgai ir laimingai
Žodžiu, man tai pasirodė labai artima dūšiai knyga, o ir visais kitais požiūriais
LLLLL-pagal naują klubo klasifikaciją
O dabar relaksui pasiėmiau
Andrea Camilleri "Vandens formą"...Itališkas detektyvas-man visai nauja sritis, nes kol kas iš detektyvų skaičiau tik skandinaviškus...Bet kol kas visai smagiai kramsnoju..Ačiū klopedijai už knygos reklaminę kampaniją