QUOTE(SOFIJA5 @ 2011 01 23, 21:05)
Pas mane

Susitinkam
Ar visos vilnietės masiškai norėtų susitikti?
norėtų
Mano praeitos savaitės skaitiniai:
Julio Cortazar 62. Pasidaryk pats. Tai antroji mano skaityta šio autoriaus knyga. Bet lyginant su jo Žaidžiame klases man ji labiau patiko. Šios knygos idėja autoriui kilo dar rašant 62-ąjį Žaidžiame klases knygos skyrių. Labai jausminga, gili, su lengva ironija ir šiek tiek graudi knyga, kurios veikėjai įkliūva į meilės bei likimo verpetą ir ironija dangsto savo jausmus, širdies gilumoje išgyvendami dramą. Sudėtingi meilės trikampiai, aistros ir kančia knyga padaro dar įdomesne ir spalvingesne. Kaip visada kūrinys parašytas netradiciškai. Kiekvienas skaito kaip jam patinka, kiekvienas kuria savo siužetą pats. Šį kartą autorius nenurodo kaip ir kokia tvarka skaityti. Tai palieka pačio skaitytojo nuožiūrai. Žinoma, ir šioje knygoje netrūksta naujadarų, pačio autoriaus sukurtų žodžių ir posakių, tokių kaip:
žiurksojęs į marmūzrodį
žiurpuliuodami žiurkso
pamutensiu jūsų bėdarus štai šiuo trepuliu
kots kotį nožipa ir pan.
Tiesa, buvo priblokšta vertėjo labai jau žioplos vertėjo klaidos kai šį anglišką posakį Steak and kidney pie išvertė Kepsnys ir kepenų paštetas .
Malgorzata Saramonowicz ,,Sesė. Iš tikrųjų knyga pribloškė ir šokiravo. viska susumavus tezes, idėjas, išvadas ir mitų ir biblijos interpretaciją, galima teigti jog tai eretiškas kūrinys, už kurį viduramžiais tikrai būtų sudeginta ant laužo. Baisus, niūrus, žiaurus
Skaitant pačią pabaigą man net šiurpuliais ėjo kūnas ir galvą prisikimšo įvairiausių minčių ir pamąstymų. Tai jau labai tiksliai anotacijoje įžvelgta, jog tai Pandoros skrynia, bijai nekišk nagų, o jei išdrįsai mokėk susidoroti. Labai stiprus kūrinys, jei lyginti su kita jos knyga Veidrodžiai, tai ji nusileidžia šiai knygai. Gilinamasi ir analizuojama žmogaus fobija vabalams, nemažai įvairiausiu tarakonų aprašymų. Jie gana nemalonus padarėlei, bet ar tikrai jie mituose blogio pranašai? Tiesa, autorė labai dažnai mini Bruno Schulz kųrinį Cinamonines krautuvėles. Gal kuri skaitėt?
Frida A. Sigurdardottir ,,Ir slenka naktis. Labai patiko. Nors pradžioje atrodė, kad parašyta padrikom mintis, tačiau įsigilinus įžvelgiami saitai, kurie visą tai jungia į visumą. Savotiškas rašymo stilius ir minčių dėstymas, bet tai gana būdinga skandinaviškai literatūrai. Tai graži, liūdna, bauginanti, skaudi, bet žavinga giminės sagą apimanti 6 kartas (moterų). Tas prabėgęs laikas gražina prie istorijos, kuri atskleidžia skirtingas gyvenimo ir mirties sampratas. Ši knyga savo tematika mano manymu artima Henriette E. Moller Kaizeris ir Marianne Fredriksson Ana, Hana ir Johana.
Gudbergur Bergsson Paralyžiuotosios mokytojos. Tai antroji mano skaityta knyga iš Islandijos literatūros fondo. Jei pirmoji Ir slenka naktis labai patiko ir ją drąsiai galėčiau priskirti literatūrai (L), tai apie pastarąją negalėčiau to pasakyti. Patiko tos vietos, kuriose atskleidžiamas islandų tautos skirtumai, jų papročiai bei tradicijos. Taip pat ir tos vietos kur kalbama apie Italiją, pasakojama apie miestelius, namus, gyventojus ir kasdienį gyvenimą. Tačiau visą kitą galėčiau pavadinti primityviai gašlu ir tiek. Ir net gi tos pornografinės istorijos, kurias pasakojo pagrindinis veikėjęs, man pasirodė kiek per lėkštos. Knygoje netrūksta aistrų, erotikos ir nešvankumų. Skaitosi tikrai greitai ir gana smagiai.