QUOTE(Rinna79 @ 2011 01 18, 13:31)
Šiaip kai krikštijom, atrodė, kad tie žmonės pakankamai artimi (
draugų pora, ne giminės mums), bendravom, susitikdavom. Bet po to viskas pasikeitė.
Aš labai rimtai svarstau galimybę pakeisti krišto tėvus - ar kas nors tai yra darę? Ar tai leidžia bažnyčios teisė, kokios procedūros, jei taip?
Ačiū visiems už patarimus

Geriausia rinktis tik gimines , bet ne draugus. Jau nie viena pora zinau, kad taip atsitinka, kad paskui nerupi vaikai.
QUOTE(Dzenete @ 2011 01 30, 12:38)
Mūsų pasirinkimas buvo mažas ką imti į krikštatėvius, ir vis dėl to rinkomės gimines, kaip bebūtų vistiek didesnė galimybė kad išliks santykiai. Pati krikšto mama paskutinį kartą mačiau 6 klasėje ir tai gatvėj prasilenkėm ir tiek. Tėvų draugai buvo, o metai eina ir santykiai keičiasi.
Nesusipras

Giminėje yra panašus atvėjis, iš pradžių mama primindavo kad vaiko gimtadienis, kviezdavo į svečius, bet kai ties kokiu 5 gimtadieniu atsibodo kas met priminti apie vaika ir pati nutilo.
Teoriškai taip yra o praktiškai... Visai kitaip į tuos dalykus žiūrima. Prieš pusandrų metų krikštijos draugų dūkrytę, kunigas sako: "
nelaimės atvėju turi vaiku pasirūpinti krikštatėviai" Ir kas tuo nelaimės atveju mums tą vaiką duotų? Juk aš viso labo tik kažkelintos kartos puseserė tos mergytės mamai.
Tai va, vienintele taisykle kuria as zinau, kad nelaimes atveju pasirupinti vaiku !
o kur parasyta, kad turi lankyti , duovanoti kiekviena gimtadieni, ir per sventes ? ir tt...
As manau, nera tokiu isipareigojimu, cia tiesiog nuo zmogaus priklauso, nori jis rupintis ar ne
Mano kr.tetis visai nesirupino manimi (nes buvo tevo draugas) Kriksto mama, kaikada atvaziuodavo, gal 3-5 kart per gyvenima, ir as pas ja nuvaziuodavau pasisveciuoti i druskininkus gal kokius 3-5 kart, ir esu patenkinta ja, nors dovanu jokiu neatsimenu ar buvo, tik per 18 metu gavau auksini kryzeli.
O as krikstinau 4 vaikus, visais rupinausi , nes man patiko pirkti dovanas ir dovanoti, dovanojau bet kokia proga, ir gimtadieni, ir visos sventes buvo nepamirstos, man tai buvo malonumas.
QUOTE(-*Bagyra*- @ 2012 09 09, 00:51)
as manau, kad daugumos patirtis tokia liudna del to, kad dazniausiai su busimais krikstateviais nera kalbama, ar jie tikrai to nori....turbut dauguma sudalyvauja ceremonijoj, nes
negali atsisakyti is mandagumo, o ant peciu uzkrauta atsakomybe po kazkiek laiko uzslegia....
man iskilo klausimas- o kaip su tom aurom?
esu girdejus, kad krikstavaikiai kone kartoja kriksto tevu likimus- mergaite mamos, o berniukas- tevo... anksciau i tai ziurejau skeptiskai, bet dabar ziuriu, kad mano likimas vos ne koja kojon su mano kristamote...beje, ji niekada manimi nesirupino, o galu gale net pradejo niekinti- mes nebendraujam visiskai, kartais net pradedu bijoti, kad ji mane prakeikus- rimtai....
krikstatevis mano mires labai senai...
noreciau atsisakyti savo krikstamotes, bet kaip suprantu tai neimanoma...

taip , negali atsisakyti, girdejau , kad negerai
O dabar galvoju, gal mano vienas is 4 kr. vaiku ir mire budamas maziukas, nes labai nenorejau daugiau krikstyti, delto kad jau 3 turejau kr. vaikus, bet mano mama vistiek liepe, kad nera daugiau kam , bet pakrikstijau, zinoma tiesiogiai as jai to nesakiau savo sesei, cia su mama kalbejau, kad nenoriu, kad man jau per daug ju, nes daug ir taip tu islaidu kiekvienais metais

bet sutikau. Tai ir suprask, ar tai kad nenorejau, ar tai kad sesuo mano dukra krykstino, nes sako , kad negalima atkrykstyti atgal.
o del Auros, tai sakyciau 99% tai tikrai sutampa ! nes kiek esu perziurejus ir savo vaikus ir kitus vaikus, tai taip , mergyte i kr. mama, o berniukas i kr. teti panasus yra, ne isvaizda, bet darbais , ir tt... tai delto turyte atsakyngai rinktis ne pagal materialine kisene, bet pagal zmogaus vidu, siela , protu... na supratot, ka norejau pasakyti.