Per savo 15 santuokos metu turiu ir as visokios patirties su "nenorais". Tik nezinau, ar sugebesiu aiskiai papasakoti. Siaip pas mus sioj srity (kaip ir, sakyciau, apskritai bendram gyvenime) viskas labai gerai. Bet buvo uzejes toks laikas po keliu (bevaikiu) santuokos metu, kad man buvo pradeje ziauriai trukti jo demesio (ir seksualinio zinoma taip pat). Jis tuo metu buvo labai ikrites i darbus, o mano darbas buvo be galo emociskai "dusinantis", be to,nelabai su kuo be jo turejau artimai bendrauti (del jo palikau savo miesta, savo aplinka), vis nesusilaukeme vaikucio -- zodziu, jauciau tustuma... Ir uzsisuko uzburtas ratas: pradejau pykti ant jo del demesio ir sekso trukumo, tada jis pradejo dar labiau vengti -- kaip as DABAR tai suprantu -- pajusciau AS bent seseli REIKALAVIMO sekso srityje, brrrr... Ir tai buvo pasaka be galo...Vienu metu myledavomes karta i savaite (atsiprasau autores, tai daug daugiau, nei tenka jai, bet man tai buvo katastrofa, nes tikrai norejosi daug daugiau), ir tie reti kartai budavo puikus, bet buvo jausmas, kad kazkaip vienas kita uzblokuojame kitais kartais, kad norime bet taip ir neprieiname iki reikalo...(as pradejau bijoti bet kokiu savo seksualiniu impulsu, kad jis vel neatsilieps, o jis trubut bijojo, kad as ji spausiu ir i bet koki mano nora reaguodavo vos ne kaip i reikalavima) Ir man toks jausmas, kad ir autorei taip yra.. Kad jie su vyru tikrai myli ir nori vienas kito, bet prisikaupe problemu, kurios juos stabdo. Zinau, kad psichologai tokiais atvejais kartais duoda nurodyma privalomai laikytis celibato; pvz. menesi laiko jokio sekso siukstu. Sako, kad reta pora tai istveria
Mano patarimas autorei (bet tikrai zinau is patirties kaip sunku tai ivykdyti) -- pasistengti nerodyti jokios iniciatyvos ir ginkdie jokio spaudimo siuo klausimu. tiesiog nusiteikti kantriai palaukti. Nusukti jam nugara pirma, nei tai padarys jis
Beje, kaip issisprende musu su vyru "atsalimas": as pagimdziau vaika, pradejau labiau pavargti, maziau demesio liko vyrui, nes mazylis daug jo pasieme -- ir ka jus manot -- aistra ir meile cia pat vel suliepsnojo! O dabar auginam pagranduka, as pavargstu dar labiau (vyras labai daug dirba, mazai buna namie) -- ir situacija vos ne apsiverte -- esu daugiau norima, nei noriu pati. Negaliu atsistebeti savimi, kad kartais (neretai) miego norisi labiau nei sekso. gyvenime to iki siol man nera buve! Tik gerai, kad turiu supratinga vyra, kuris nepradeda svarstyti, gal as turiu ka is salies, o gal as jo nebemyliu... Sekmes autorei ir kantrybes! Sorry uz toki ilga posta.
Autore ir vel neuzsimine...
Juk gyveni bendra gyvenima, matai, jauti. Aisku, jei vyrui puikiai sekasi profesinej veikloj, nekamuoja jokios sveikatos bedos, tada jau susirupinciau jei pradetu atsisakineti padukti vakarais 
