Suada "Sudeginta gyva" Turbut nieko naujo nepapasakosiu, jau nemazai kas esate ja skaiciusios, vienaip ar kitaip susimedziojusios sita jau legenda tapusia knyga
Tai tikra istorija, nutikusi Palestinoje. Pati Suada jau budama keturiasdesimtmete moteris, pasakoja apie savo vaikyste, paauglyste, jaunyste, bet kartu tai istorija ir apie viso krasto gyvenima, ypac merginu, moteru. Apie ju siaubinga padeti- seimoje gimusi mergaite yra tikra nelaime, niekam nereikalinga ir nekeista, kad nemazai ju dingsta be pedsaku. Niekam neidomu kur jos, juk moteris buvo nescia. Tai yra normalu, nes daugumoje seimoje yra nustatytas 'limitas' tureti tik 2-3 dukras - nudirbti darbams, patarnauti tevui, broliams.
Suados seimoje taip pat lyginant su motinos nestumais, truko mazdaug 7 vaiku..
Moteris ten yra niekas, tevai daznai pabrezia kad tureti avį daug naudingiau ir geriau nei mergaite. Jos dirba sunkiausius darbus, neturi jokios vaikystes, zaislu.. Jos yra musamos, smaugiamos, deginamos ir tai yra normalu, nes jos nezino kitokio gyvenimo, nezino kad kitur pasaulyje yra kitaip. Ir tuo labaiu nesugalvoja priesintis. O stai vyrai, tevai, net mazi berniukai jau yra visagaliai. Mergaites seimoje nuo mazens turi patarnauti broliui, jie lepinami, lanko mokyklas ir velgi uzauga tokie pat besirdziai kaip ir ju tevai..
Istrigo toks sakinys- 'jei tevas dukrai pasake, kad visa gyvenima sedesi sitam kampe, tai ji ten ir sedes'.
Skaitai ir negali atsistebeti vyru ziaurumu, besirdiskumu. Ju baisiomis patyciomis uz maziausius niekus
Baisu kaip Suada turejo 'nuplauti seimos geda' del savo meiles , ka jai reikejo iskenteti ir tik stebuklo deka likti gyvai.
Siaip tai nuostabaus grozio krastas, pati Suada jau seniai budama is jo isvykusi, pasiilgsta tenyksciu vietu, figu, alyvmedziu lauku, bet ten niekada nebegales sugrįzti, nes butu nuzudyta.
Nebuvau skaiciusi nieko panasaus, knyga labai sukrete, sujaudino ir zinau, kad niekada jos nepamirsiu.
Rekomenduoju visoms