Įkraunama...
Įkraunama...

Autobusas

Buvo gražus rugpjūčio rytas. Buvau tik prieš kelias dienas sugrįžusi iš Skandinavijos, labai skubėjau į pokalbį dėl darbo. Baisiai bijojau, kad nespėsiu į autobusą, tačiau suspėjau. Bėgte nubėgau į autobusų stotelę, kurioje jau stovėjo senas autobusas. Tik įlipus į jį atsipeikėjau, kad viskas gerai. Važiuojant, vis žvilgčiojau pro autobuso langą ir rašiau dienoraštį. Visi gimti kraštai atrodė tokie svetimi ir nepažįstami, norėjau vėl kuo greičiau išvykti iš čia... Autobuse sėdėjo tik viena senutė, todėl galėjau ramiai rašyti ir stebėti aplinką. Pasiekus miestelio centrą mano žvilgsnį patraukė jaunas policijos pareigūnas, kuris su savo kolega stovėjo netoli stotelės. Autobusas sustojo ir buvo metas išlipti. Stovėjau prie autobuso durų kaip pajutau, kad ant manęs kažkas užkrito. Tai buvo toji senutė smile.gif Aš iškritau iš autobuso tiesiai po jaunojo pareigūno kojomis. Tą akimirką norėjau, kad žemė po manimi atsivertų, o aš prasmegčiau jos gelmėse. Labai susigėdusi skubiai atsistojau, o tą akimirką mūsų žvilgsniai susitiko, tik nusišypsojau ir nuėjau visai kita kryptimi, negu, kad reikėjo. Aišku, pavėlavau į tą nelemtą susitikimą ir labai nuliūdusi grįžau namo. Diena slinko lėtai, o aš neramiai varčiau savo mėgiamą knygą sode, kai suskambo mobilusis telefonas. Dar padvejojau ar pakelti ragelį, nes numeris nebuvo matytas, tačiau pakėliau. Smalsiai atsiliepiau ir išgirdau gražų, žemo tono balsą. Tas balsas manęs paklausė, ar aš sveika? Tada ir supratau, tai Jis, jaunasis pareigūnas. Širdis akimirkai nustojo plakusi, o iš jaudulio visus sakomus žodžius sudėliojau atbuline tvarka. Jis paprasčiausiai nusijuokė ir pasiūlė vakare susitikti. Aš nesutikau. Gal paprasčiausiai pabijojau vėl būti apgauta... Praėjo kelios dienos, o man jis niekaip neiškrito iš minčių. Viena mano pusė troško susitikti su juo, o kita šaukte šaukė, kad liaučiausi taip galvojusi, juk tokie vaikinai kaip jis turbūt turi daugybę gerbėjų. Taigi, praėjus keletai dienų susitikau su draugais, smagiai leidome laiką gamtoje, kai staiga pasirodė jis. Išvydus jį vos nuo suoliuko nenukritau, o jis paprasčiausiai pasakė "Labas" ir prisėdo greta. Pasirodo vienas mano draugas buvo ir jo draugas, todėl mūsų keliai neišvengiamai vėl susikirto. Tą vakarą ir pradėjome savo ilgą draugystę, kuri peraugo i romantiškus pasimatymus, meilę, o galiausiai ir į vestuves smile.gif Štai kokia ta mano istorija, prasidėjusi paprasčiausia išvyka autobusu smile.gif
Atsakyti
Kaip grazu wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
grazi istorija wub.gif
Atsakyti
vauuuu wub.gif wub.gif wub.gif ir ko tik gyvenime nebūna, netgi taip gali rasti savo žmogų heart.gif
Atsakyti
4u.gif Aciu 4u.gif rolleyes.gif
Atsakyti
smile.gif
Atsakyti
tikrai negali zinot kur gali sutikti savo zmogu wub.gif
Atsakyti
labai grazi istorija wub.gif
Atsakyti
Kaip miela...sėkmės jums wub.gif
Atsakyti
Skamba neitiketinai! Negi taip buna realiame gyvenime? thumbup.gif Jau kaip sakant, kas lemta - tas lemta wub.gif
Atsakyti
Kaip iš filmo 4u.gif
Atsakyti
Labai gražu wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti