Angeliuku mamos

Mergaitės, negi svečai trukdo? ... nekreipkit dėmesio .

man ir netrukdo cia viesas forumas...

TO LIMOUR
perskaiciau visa Jūsų Rūtelės tėmelę-kiek ten daug šilumos ir ramybės...Šaunuolė Jūs

Aniri, aš turiu tokį, su kuriuo galima nuo 12 sav. girdėt širdutę. Yra ir kita rūšis - ne ultragarsiniai, kurie gerokai vėliau išgirsta. Patyriau tą ėjimą iš proto, kai jau turėtum jaust judesius, bet dar nejauti ir žliumbi per dienas, prisigalvojus baisiausių scenarijų Galiu paskolint
Jei norėsi, rašyk į až. Susitarsim.

Aciu Parasiau tau i AZ

Sveika, zinoma priimsim, tik gaila, kad su tokiu paciu skausmu kaip mes
Papildyta:


Uzuojauta, stiprybes tau begalines

Sveikos, ilgesingų akių mamos...

graudu, kad atsirado dar viena mamytė, kurios akys nuo šiol bus ilgesingas, širdis kraujuos, lietus asocijuosis su verkiančiu dangumi, saulės zuikučiai - su mažyčiu angeliuku, o vaivorykštė su takeliu, kuriomis bėgs to angeliuko mažytės pėdutės... Laikykis, mamyte, praradai labai daug, bet ne viską. Jeigu gerai supratau, tai turi dar vieną stebuklytę - saugok ją, augink ją, džiaukis tuo ką turi...

Matau diskusija apie anytas buvo... Na yra visokių išimčių, bet tendenciją kažkodėl vis vien vyrauja, kad mamos labiau saugo sūnus, o tėčiai - dukras. Nors šiaip lyg ir yra, kad vyras baisingai nori bent vieno sūnaus, o mama dukriuko. Bet vėliau kažkodėl viskas verčiasi aukštyn kojom ir gaunas, kad mamoms marčios visos blogos, o žentai geri ir atvirkščiai su tėčiais. Gal čia yra kažkoks tinkelis pasąmonėje, kad dvi šeimininkės krūvoje būti negali, nes kažkokia užkoduota konkurencija vyksta .

O mano patirtis su anyta yra tokia, kad susigyventi pradžioje buvo tikrai sunku. Atrodo susitikus viskas lyg ir sklandžiai vyksta, nors jautėsi kažkokie dalykiški santykiai, bet paskui po kokio mėnesio išlįsdavo, kad tai pasakiai kažką ne taip, tai intonacija neteisinga, tai pažiūrėjai ne į tą pusę. Jeigu kažkoks susikirtimas tarp jos ir vyro būdavo, tai galisuai vis vien apkaltindavo mane alia aš turbūt būsiu primokiusi jį. Na susitikti niekad nesiveržiau pati, labiau iš reikalo važiuodavau arba kviesdavausi. Tačiau viskas pasikeitė kardinaliai šią vasarą... Praktiškai Benedikto istorija apvertė viską aukštyn kojom. Tada ji padejo mums visom keturiom. Kai aš kaltinau save, kad dėl mano kaltės viskas atsitiko, kad kažka pražiopsojau, kad kažko nepastebėjau, kad per aklai gydytoja pasitikėjau, kad kitur neėjau ir dar galybė priekaištu sau, anyta kiek kiekvienu mano priekaištu tiesiog braukė brūkšnį ir tikrai labai nuteikinėjo, kad taip negalvočiau, kad aš čia nieko dėta, kad čia atsitiktinumas, kad kaltas bet kas, bet ne aš. Kažkaip nuo tada pasikeitė mūsų bendravimas. Na aišku nėra taip, kad pradėjau su ja vaikščioti apsipirkinėti ar pramogauti, bet tikrai visai mielai nuvažiuoju į svečius ir noriai kviečiuosi vyro tėvus pas save į svečius... Labai gaila, kad pasikeitimui reikėjo TOKIOS KAINOS... matyt reikėjo...

Labutis visoms
nebespėju su jumis visiškai darbas darbą veja, o vakare vos lovą pasiekiu gal jau grįžtu į gyvenimą



žodžiai nepaguos, todėl tik stipriai apkabinu...junkis prie mūsų, nes tik čia visada rasi paguodą....neguosiu, kad praeis, bet, patikėk, po kažkiek laiko bus lengviau...svarbiausia saugok save dabar, nes laiko nebeatsuksi....




privertei net nusišypsoti....
vakar galvojau, kokia laimė būtų vėl pajusti spyrius, žagsulį savo pilvely...

Žinai, jei viskas buvo visai neblogai, o dabar pasikeitė, gal tiesiog kaip nors pabandyk užsimerkti ir praleisti visas šnekas jos pro akis, kaip nuobpdžią reklamą filmo metu. Manau, kad jai nesvetima juk Jūsų bėda. Kaip ne kaip, toji lėlytė būtų jos kraujas. Gal moteriai tiesiog irgi dėl pergyvenimų šiek tiek protas aptemo. palauk porą mėnesiukų ir gal vėl viskas mažais žingsniukais pradės grįžti į vagą...

Dėl vyro, kad neapgynė, gal jis nesitikėjo puolimo ir tiesiog pasimetė...
Papildyta:



Mūsų istorija čia...
http://www.supermama...howtopic=620554

Mano - čia..... http://www.supermama...howtopic=532034