QUOTE(Laureanza @ 2011 02 03, 09:53)
Šiandien 3savaitės kaip mano brangus vaikelis palaidotas...tos savaitės atrodo kaip ištisi 3 metai...kada skausmas pradės mažėti...
nes kolkas jis tik stiprėja...

as tik po kokiu geru dveju savaiciu supratau kas nutiko...tada skausmas su kiek viena diena buvo vis didesnis....po truputi jis eme mazeti mazdaug po 5men....gal pradejau taikitis su tuo kas nutiko...

O pirmas dvi savaites matyt buvau tesiog soke.....
Labas
Ir vel nauja mama... taip noretus kad ju nebebutu.... deja..... laikykis... sunku... zveriskai sunku... stipriai apkabinu...
Mano cia http://www.supermama...howtopic=363658
Apie anytas net nezinau.... musu santykei normalus... jauciu kad pabumbam viena ant kitos ir tiek...
Aniri
ta baime niekur nedings... iki paskutines minutes... reik ismokt tik su ja gyvent...
Ir vel nauja mama... taip noretus kad ju nebebutu.... deja..... laikykis... sunku... zveriskai sunku... stipriai apkabinu...
Mano cia http://www.supermama...howtopic=363658
Apie anytas net nezinau.... musu santykei normalus... jauciu kad pabumbam viena ant kitos ir tiek...
Aniri





QUOTE(Laureanza @ 2011 02 03, 09:53)
Šiandien 3savaitės kaip mano brangus vaikelis palaidotas...tos savaitės atrodo kaip ištisi 3 metai...kada skausmas pradės mažėti...
nes kolkas jis tik stiprėja...


skausmas sumažės, aprims, pasidarys ne toks aštrus, bet tam reikia laiko...man irgi taip buvo...pirmus mėnesius atrodė širdis plyš iš skausmo, laikas vos slinko, kiekviena diena atrodė kaip ištisi metai...dabar jau kiek kitaip žiūriu į gyvenimą...pradedu galvot apie ateitį, nors iš pradžių buvau sau davus žodį daugiau niekad nebeplanuoti savo ateities....
būk stipri, nes turi dukryte, savo artimuosius, kuriems esi BE GALO reikalinga...
Labas rytas,
Laureanza, tvirtybės tau ir tavo šeimynai. Recepto kaip greičiau pagyti nėra, praeis laiko, skausmas bus kitoks, išmoksi su juo gyventi. Neieškok klausimų kodėl ir už ką, nekaltink savęs-bus tik sunkiau. Nors praėjo jau beveik 7 mėn., skausmas ir ašaros niekur nedingo, gal todėl, kad padariau didelę klaidą ir atsiribojau nuo visų, dienų dienas prabūnu namie tarp keturių sienų viena, gal todėl mane tas liūdesys taip beprotiškai smaugia. Kartais taip norėtųsi su kuo nors pabendrauti, pasišnekėti, bet suprantu, kad neturiu su kuo. Mano mamai šita tema yra tabu, man pasakė, kad niekada daugiau šita tema nekalbėčiau. Bandžiau rašyti čia, sukurdavau ilgiausius laiškus, bet po to ištrindavau, atrodydavo, kad parašydavau per liūdnai, kažkaip ne taip.
Gijimas mano labai lėtas, gal todėl, kad atsiskyriau nuo visų, gal todėl, kad kasdien sau užduodu krūvą klausimų, gal todėl, kad niekada nebegalėsiu būti mama (su mano lėtinėmis ligom gydymo ir galimybės nėra, patvirtino krūvos gydytojų), gal todėl, kad visai nėra noro dėl kažko stengtis eiti pirmyn.
Perskaičiau Jūsų visas istorijas, paverkiau iš širdies
Dėl anytos - santykiai labai gražūs, nes nebendraujame, t.y. susitinkam per didžiąsias šventes ir viskas. Esame labai skirtingos, o be to ji jau turi marčią Nr. 1, tad visai tos vietos nesistengiu užimti.
Gerbiu ją, nebūtų jos - nebūtų ir mano vyro, tokio, koks jis yra. O visa kita kaip nors. Bendraudama tiek su tėvais tiek su anyta laikausi senos geros patarlės: mamytės klausau, savo darau. Visada paklausau ką sako, bet darau taip kaip man reikia. Gal ir paburba už akių, ale ką jau darysi, tokia marčių dalia.
Laureanza, tvirtybės tau ir tavo šeimynai. Recepto kaip greičiau pagyti nėra, praeis laiko, skausmas bus kitoks, išmoksi su juo gyventi. Neieškok klausimų kodėl ir už ką, nekaltink savęs-bus tik sunkiau. Nors praėjo jau beveik 7 mėn., skausmas ir ašaros niekur nedingo, gal todėl, kad padariau didelę klaidą ir atsiribojau nuo visų, dienų dienas prabūnu namie tarp keturių sienų viena, gal todėl mane tas liūdesys taip beprotiškai smaugia. Kartais taip norėtųsi su kuo nors pabendrauti, pasišnekėti, bet suprantu, kad neturiu su kuo. Mano mamai šita tema yra tabu, man pasakė, kad niekada daugiau šita tema nekalbėčiau. Bandžiau rašyti čia, sukurdavau ilgiausius laiškus, bet po to ištrindavau, atrodydavo, kad parašydavau per liūdnai, kažkaip ne taip.
Gijimas mano labai lėtas, gal todėl, kad atsiskyriau nuo visų, gal todėl, kad kasdien sau užduodu krūvą klausimų, gal todėl, kad niekada nebegalėsiu būti mama (su mano lėtinėmis ligom gydymo ir galimybės nėra, patvirtino krūvos gydytojų), gal todėl, kad visai nėra noro dėl kažko stengtis eiti pirmyn.
Perskaičiau Jūsų visas istorijas, paverkiau iš širdies

Dėl anytos - santykiai labai gražūs, nes nebendraujame, t.y. susitinkam per didžiąsias šventes ir viskas. Esame labai skirtingos, o be to ji jau turi marčią Nr. 1, tad visai tos vietos nesistengiu užimti.
Gerbiu ją, nebūtų jos - nebūtų ir mano vyro, tokio, koks jis yra. O visa kita kaip nors. Bendraudama tiek su tėvais tiek su anyta laikausi senos geros patarlės: mamytės klausau, savo darau. Visada paklausau ką sako, bet darau taip kaip man reikia. Gal ir paburba už akių, ale ką jau darysi, tokia marčių dalia.
Taigi rasyk cia.. kad ir ilgiausius laiskus.. kad ir pacius liudniausius.. tikrai yra kam ne vienodai kaip tu jautiesi ir ka tu rasai...

QUOTE(Meskute5 @ 2011 02 03, 14:17)
Taigi rasyk cia.. kad ir ilgiausius laiskus.. kad ir pacius liudniausius.. tikrai yra kam ne vienodai kaip tu jautiesi ir ka tu rasai... 

pritariu

Lietuvos Respublika skiria vienkartinę apie 1000 Lt išmoką už lietuvių tautybės vaikus, gimusius kitose šalyse, dėl tos išmokos reikia kreiptis iki vaikui sukaks vieneri metai
o čia mano skausmas http://www.supermama...howtopic=529240
atsiverčiau po ilgo laiko temelę ir vėl užverčiau...negaliu skaityti...jau neskaitau ir kitų istorijų...tiek skausmo jose...

atsiverčiau po ilgo laiko temelę ir vėl užverčiau...negaliu skaityti...jau neskaitau ir kitų istorijų...tiek skausmo jose...
QUOTE(rugsėjė @ 2011 02 03, 13:50)
Lietuvos Respublika skiria vienkartinę apie 1000 Lt išmoką už lietuvių tautybės vaikus, gimusius kitose šalyse, dėl tos išmokos reikia kreiptis iki vaikui sukaks vieneri metai
tikrai taip,mano Nojukas gime anglijoj,o kai grizom susitvarkem dokumentus ir gavom,tiksliau MB viska tvarke mes jau ligoninej gulejom...
Sveikutes
gavau laiska nesenai is ligonines, vasario gale kviecia mane vizitui pas gydytoja ir darys skana. net nuotaika pakilo, nes galvojau, kad prieziurios cia nebus normalios, jau pradejau nerimaut. praleisiu toj ligoninej nuo pusantros valandos iki dvieju, kol viska istirs
ji vadinas antenataline klinika, nelabai suprantu, ka tas zodis reiskia

gavau laiska nesenai is ligonines, vasario gale kviecia mane vizitui pas gydytoja ir darys skana. net nuotaika pakilo, nes galvojau, kad prieziurios cia nebus normalios, jau pradejau nerimaut. praleisiu toj ligoninej nuo pusantros valandos iki dvieju, kol viska istirs

