QUOTE(kzaze @ 2011 02 03, 15:25)
Murmise, nepasiduok, kad ir kaip kartais viskas beviltiškai atrodytų. Stebuklų būna, gydytojų verdiktas dar nereiškia 100% tiesos. Jie ir tik žmonės ir gali klysti.
Man ir kartais atrodo, kad vienai gedėti lengviausia, nes yra žmonių, kurie nemoka ar netinkamai paguodžia, tuomet nusigręži nuo jų, svarstai, kad pats geriausias guodėjas esi pats. Bet kaip ten bebūtų sunkiais momentais vistiek reikalinga parama iš šalies, gerai kai ją randi laiku ir vietoj. Išliek savo išgyvenimus čia, gal palengvės, visos padėsim.
Tu teisi, vienai gedėti lengviau. Man atrodo, kad jau atsibodau visiems su savo ašaromis, kiti iš viso pasako, ko čia verki, jau 6 mėn. praėjo. Viena gydytoja iš viso pasakė, kad nėra ko verkti, nes čia net nebuvo vaikas, vaikas yra tas, kuris gimsta gyvas. O man buvo. Man jis buvo visas gyvenimas, niekada nepamiršiu, niekada. Jos bruožai, duobutė skruoste, tokia kaip ir pas mane.
Nors dabar kai sutinku pažįstamus, nebeverkiu, laikausi iš paskutiniųjų.
Nepajuntu, kai važiuodama mašina su savo dukryte šnekuosi, kaip jai dainuoju lopšines, kai jai pasakau, o dabar stipriai stipriai mane apkabink ir tarsi pajuntu šilumą prie skruosto.
Gyvenu sapnais, taip dažnai sapnuoju berniuką

, paūgėjusi, gražų, sapnuose esu tokia laiminga, kad kaskart vis sunkiau rytas atsikelti, būna gaila, kad sapnas baigėsi, vėl laukiu vakaro. O sapnuoju labai dažnai, ne kas vakarą, bet per savaitę 1-2 kartus tikrai. Norėčiau gyventi sapnuose, norėčiau vėl šypsotis, norėčiau nebijoti žmonėms vėl žiūrėti į akis, nes dabar einu nuleidus akis žemyn.
Buvau prieš kelis mėnesius pas vieną gydytoją, kuris pasakė, kad dar ne viskas prarasta, bet tam kad galėčiau bandyti dar kartą, reikia įvykdyti planą. Pirma - numesti svorį. Pradėjus laikytis MĖ dietos po gimdymo jau neliko 18 kg, nežinau kiek čia mitybos įtaka, kiek stresas, bet svoris krito dienom. Aišku aš ir buvau jau geras paršelis, nes po visko jau grįžau namo būdama beveik trijų nulių zonoj. Dar liko 12 kg. Jaučiuosi daug geriau fiziškai. Po nelaimės negalėjau gyventi be vaistų, buvo pripažinta bronchinė astma, inhaliatorius visada buvo rankose, vos kvėpuodavau, numetus svorį nebereikia ir vaistų. Nors gydytoja sakė, kad tai dar viena lėtinė liga, vaistus reikės naudoti visą gyvenimą. Vykdau planą, nors apie kitą vaikelį net negalvoju, blokuojasi mintys, tarsi galvodama apie kitą vaikelį išduosiu savo dukrytę.
QUOTE(kumpiene @ 2011 02 03, 16:47)
Laikykis... o gal verta pagalvot apie isivaikinima.. jei jau tikrai galimybes nera
Aniri...
Su vyru šnekėjom apie tai, jis pasakė griežtą ne. Nebedrįstu daugiau ir klausti, niekada ir neklausiu, nebent vyras pats užsimintų, bet jis labai nori savo biologinių vaikų. Man kartais taip norisi vyrą paleisti, tam kad jis būtų laimingas, tam, kad kažkas jau suteiktų tai, ko aš negalėjau.
Keletą metų iš eilės man teko susidurti su vaikais iš vaikų namų. Tos mažos akytės ieškančios šilumos ir meilės, tas vaikiškas tikėjimas, kad ir pas jį kada nors ateis mama...., nors net nepamena kaip ta mama atrodo. Jų pasaulėlis toks jautrus, toks skausmingas, ašaros byra į juos žiūrint. Va jiems ir labiausia tiktų pasakymas - ilgesingų akių vaikai, jie laukia metų metus, vis laukia ir laukia, bet mama taip ir neateina...
Atrodytų, kad vaikų namai pilni vaikų, bet norinčių įsivaikinti šeimų irgi daug, eilėse laukia net ir metus. O todėl, kad yra mamų, kurios savo vaikų neaugina,bet sutikimo įvaikinimui taip pat neduoda.
Žinoma, dauguma laukiančių nori kuo mažesnių vaikučių, bet juk natūralu, juk kiekviena nori išgirsti pirmą kartą ištartą žodį mama, pamatyti pirmą žingsnį.
QUOTE(Meskute5 @ 2011 02 03, 22:42)
Tai va.. tie vyrai
Sporto klausimais prasom i mane kreiptis, jei tik reikia.. padesiu viskuo. Esu kvalifikuota sioj srityje.. Sportas, sveikas gyvenimo budas, maistas..
Visų sričių specialistų čia pilna, smagu, kad galima pasikonsultuoti kaip sakoma su savais

Man numetus svorį odos ant pilvo kabo apsčiai, reikia kažkaip sportuoti, bet kad valios tai nėr, pasisukioju su šluota po gryčią ir sportas čia baigiasi. Kažin gal reiktų nusipirkti kokią tampyklę.
Ačiū visoms už palaikymą
Vakar bandžiau paguosti Laureanzą, o išėjo atvirkščiai, atsiprašau
Papildyta:
QUOTE(divėja @ 2011 02 04, 12:47)
Šią savaitę,jau antrą kartą mus aplanko baltas balandis
vienas....
Divėja
Ar bandei kepti pyragą? Aš dabar kepu naujoviškai - darau dvigubai tešlos, kišu valandai į šaldytuvą, iš vienos dalies iškočioju blyną, įtiesiu jį į apvalią skardą (neaukštą) iki viršaus, tarsi kepčiau krepšelį, tada dedu sutarkuotus obuolius su cinamonu ir cukrumi, o antrą dalį sutarkuoju burokine tarka (tarkuoju tiesiai ant obuolių), atrodo labai gražiai, o ir gaunasi labai skanus, bet labai prašosi grietinėlės arba ledų šalia.