Šuniuko gedulas

Stiprybes Jusu seimai Laikykites

Aišku, suprantama, ne kambarinis gi šuniukas... Tikėkimės, kad viskas baigsis laimingai

Silvya,
kaip suniukas laikosi? Gal nepatikesi, bet man is tiesu rupi...

Buvo ir pas mus nemalonus nutikimas....turejom rotveileri patina,buvo didelis grazus ir labai seimoje mylimas.Labiausiai mylejo ir buvo istikimas man,sekdavo kiekviena mano judesi,gesta ir net lydedavo iki tuoaleto duru,zodziu kekviena mano komanda buvo jam sventas reikalas.Tik va,kazkaip nemego jis mano sunaus,ne todel ,kad jis butu ji skriaudes ar kaip nors kitaip erzines,bet kaip paskui paaiskejo ,jis labai pavydejo man vaikui meiles.Jei mudu su sunum kartu kur nors sededavom,tai butinai tarp musu turedavo isibrauti suo....atejo nelemta diena,labai sunkiai susirgau,teko vykti i ligonine sunkiai operacijai.Manes nebuvo dvi savaites,suo pasidare agresyvus namiskiams,mazai beede.Viena ryta sunus bande paglostyti nuliudus musu suni,kai tas griebe issigandusiam vaikui i veida,nestipriai,bet isgascio uzteko.Po to suo visiskai beveik neeme maisto i burna,urzge praeinant bet kuriam seimos nariui agresyviai siepdamas dantis...Praejus kelioms dienoms pasambines nedrasiai prasitare,kad isveze suni tokiam miskininkui diedukui,kad gal mol suo prasiblaskys,nejausdamas slogios namu atmosferos,ar galu gale koks medziotojas paims toki grazuoli medzioklei...po kiek laiko sutikom ta dieduka,pasakojo,kad taip musu sunelis nieko ir neprisileido,neeme is svetimu jokio maisto tik istisas dienas kauke,kol galu gale veterinaras nusprende nebekankinti gyvulio ir uzmigde,kaip jis kad sake buvo vargsiukui pasimaisiusi psichika is ilgesio ir toks suo teturejo viena seimininka kuriam galejo paklusti,kaip rusai sako odnaliub....praejo beveik keturi metai,bet ta istorija visada prisimenu su didele sirdgela

Labutis!
Zinokit as irgi pagalvojau, turejau suni ir katina, kuriuos is manes atime ir isveze, bet jie buvo mano,kas liecia gyvunus as pasidarau egoiste didele!!!
Taigi kaip dabar pamastau, tai kad po musu issiskyrimo jie zuvo ar dingo.Suo po kazkiek laiko zuvo liepsnose, i katinas isejo ir dingo!n u gal per daug isivaizduoju, bet manau kad kaip man buvo labai sunku taip ir jiem, gal jie tiesiog ... nezinau, bet man tai labai skaudu, vis mieliau butu dabar paklausti kaip jie gyvena, negu tiesiog prisiminti!

o kokia liudna ta istorija apie medziotoja senuka ir taksiuke, net apsiverkiau(nu biski tiktai ).

koks pasakojimas liūdnas o jums, silvva, stiprybės

Sveikos mamytes, as ir pries 2 savaiteles turejau labai skaudu ivyki netekau savosios istikimos drauges.Tevelis isvede i lauka pasivaikscioti i lauke, be pavaduko .Per sventes vezemes i kaimuka tai turejo daug laisves lakste ,kaip isdykus Tai galvojo ir mieste jai pavyks taip lakstyt,bet isbego i gatve ir masina nutrenke tai labai siuo metu sunkus periodas Visoms mamytes stiprybes netekusioms mylymu augintiniu.

cia jau seimininku aplaidumas, negaliu ziuret kai mieste palei gatve sunys palaidi laksto.. o temos autores vietoj bandyciau suneli i namus parisivest, kad kuo daugiau su zmonemis butu, bent kuriam laikui, kol uzsimirs.. vargsiukas..

nu jo sunis labai istikro prie savo seimininku prisirisa,zinau istorija kai vienas suo mirtinai susalo beguledamas ant savo seimininko kapo,jis ten daug laiko buvo zmonem niekaip nuvyt nepavyko tai paskui ji ir serdavo ir budele buvo padare sokia tokia netoli bet ziema vargsiukas susalo.. taip pat zinau istorija kai vyras laike bokseriu veisles suni ir paskui jis turejo isvaziuot i uzsieni ir paliko ta suni savo mamai atrodo,tai tas suo kelis metus be seimininko kentejo,mazai ede visuomet liudnas buvo,o anksceu zaismingas suo buves..veleu kai tas seimininkas grizo tik jam pro duris iejus tas suo atleke jo pasitikt dziaugesi labai is laimes apsisysiojo ir iskart numire ta pacia minute prie to seimininko koju...veleu kai ta suniuka istyre sake vargsa sirdies smugis is laimes istiko...
Papildyta:
be to stiprybes tau su tuo suniuku,manau su juo uzsiemus po kiek laiko praeis jam..

Žinote, dabar toks filmas atsirado "Hatiko" na jis ilgiau vadinasi bet ir taip rasti galima. Ten panašu tik šuo laukė visą savo gyvenimą, kol nemirė. beveik visą filmą verkiau, žiaurej liūdna istorija. Gal kas metėt...

"Hachiko: A Dog's Story"

Filmas pagal tikrus faktus.Tas šuo-akitos veislės.Tai istorija apie nepapratą šuns ir šeimininko ryšį. Visuomet lydėdavo į geležinkelio stoty į darbą savo šeimininką profesorių.Ir viuomet be 5 min.17val.jis ateidavo jo į stoty pasitikti. Vieną dieną nujausdamas nelaimę ir mėgindamas užbėgti jai už akių,šuo nesulaukė savo šeimininko grįžtančio iš darbo.Jis darbe gavo širdies smūgį. Nuo tos dienos šuo kiekvieną dieną laukdavo su lig pirmu traukiniu iki paskutinio savo šeimininko.Ir taip devynis metus kiekvieną dieną...
Pasižiūrėkit būtinai šitą filmą.


UŽUOJAUTA Tau dėl tėvelio.
Pagalvojau,gal jis priimtų į savo voljerą draugą mažą,gal prablaškytų jo kasdienybę.