grazu
na aktyvus musu Rombas ... Vis kuri laika kieme paleisdavom palakstyt laisvej, kad voljeras nepabostu... tai tiek prikrecia
atrodo nera ka rasti - randa... buvo augaliukai kibireliais apvozti - juos nukrapste, sugrauze

dantis vis mankstinas...
na kol zeme buvo neisalus - labai rausdavo visur duobes - net viduryje pievos
na galvojam - ziema, sniegas, zeme isalus - neraus... tai kur tau

rado kad prie namo zeme minksta - tai po pamatais rausias
nugrauze krumu sakas... pradejo nuo svarainiu, veliau perejo prie serbentu... kailis storas tankus, guli sau ant sniego po krumu ir kramto
na kol nerause po pamatais - tai lakste, daba jau vel voljere buna.
ai dar zbitka: budos landa uzdengiam - tai kol nebuvo salciu vis nugrauzdavo... o kai atveso - suprato, kad taip daryti negerai

tai jau ilgas laikas uzdangalas sveikas

na vaikstom pora kart dienoje po gamta, tiksliau nevaikstom - o lakstom

labai smalsus

su visais reik pasisveikint, apuostyt

o jei einam su mazaja drauge (kambaryje cvegsnauceriuke auga), tai tik ja ir kankina... nieko nebereikia, tik paskui ja ir su ja dukt. Numucina maziuke, tai daznai neduodam draugaut...
Grazu kaili uzsiaugino, nekudas suva

kolkas visas dar toks na toks ... judrus, lankstus ir t.t. ir pan

labai megsta dukti kartu...
nebeda eiti - nes visada komandu klauso
o va cvergsnauceriuke - tai visai visai kitokia

bet jau irgi su komandom isisavinta