QUOTE(zazuna @ 2011 02 03, 22:10)
O ką tai reškia? Tai kai kalbą mokėsite, tada jau ir pats galėsite kėsintis į nemokančiųjų gyvybes?
Jūsų palyginimas labai nevykęs.
----
Gimta kalba, sveikąm žmogui, yra įgimta prievolė, jos nemokėjimas tolygu negerbimui pačio savęs, svetimos kalbos nemokėjimas gyvenant svečioje šalyje taip pat yra negerbimas, bet ne tik, kad savęs, kaip mąstančios amenybės, bet ir kitų žmonių, bendravime ar tai saveikoje su savimi. "Svečios" kalbos nemokėjimas, savavališkas netoleravimas ir neįgalinimas, kada esi gimęs tenai ar tai pragyvenęs nemažai metų, yra dar didesnė nepagarba, bei tąm tikras pašiepimas, ignoravimas tos valstybės ir joje gyvenančių asmenų atžvilgiu.
Tik aš va vieno nesuprantu - jei kai kurioms tautoms gyvenančioms mūsų, "siaubingai netolerantiškoje", valstybėje yra taip nepakeliamai blogai, juos engia ir visaip kaip stengiasi ignoruoti, vis dar gyvena čia?
Kodėl negryžta į savą kraštą, kur net vėjas jų kalba ūžia? Iškyla klausimas - arba jie sadistai, arba dėmesio ir valdžios trokštantys viskuo nepatenkinti asmenys?...
Savas kraštas jiems - Lietuva, ypač jeigu čia gimė to žmogaus protėviai ar pats didesnę dalį nugyveno. Tokie žmonės arba visai neturi jokio ryšio su šalimi, kurios kalba jiems gimtoji, arba ten gali lankytis kaip svečiai, arba ten jų jau niekas nelaukia.
Teritorija ir kalba yra reliatyvus dalykas. Jas nulemia karai, politika ir natūralūs procesai. Įtariu, kad po poros dešimtmečių nebus kam Lietuvoje valstybine kalba kalbėti. O ar visi lietuviai gerai moka savo valstybinę kalbą ir ją visais atžvilgiais gerbia?
Dėl privalėjimo mokėti valstybinę kalbą labiau sutinku, kaip bebūtų keista, su Blondino nuomone.