sveiki
rasau toms, kurios prisimena mano istorija, kai 11,5 men vaikutis atisake kruties

gal idomu, kaip mums sekasi..
o mano maziukas atsigavo..t.y. atleido man tik po menesio! pries kelias dieneles va eme pats prasyti..

taip keista buvo vel zindyti, lyg pirma karta maitinciau
dabar juokingai skamba gydytoju ir pazistamu zodziai, kad "jis jau savo atsigere", "jis jau vyras" ir pan. O zindymo streikas, pasirodo, gali testis ir menesi..
Košė-Malošė buvo teisi rasydama, kad tokio amziaus patys vaikuciai neatsisako MP, ir problema tikrai buvo manyje, nes atkurus rysi su mazyliu, viskas stojo (pagaliau!) i savo vezes ir mes vel galime dziaugtis vienas kito artumu

bet prireike net menesio! as jau buvau visiskai susitaikiusi su ta mintimi, kad teks nusitraukineti metus laiko ir maitinti pienuka sauksteliu, pradejau tame atradineti netgi privalumu, tad ikyriai nesiulydavau kruties, retkarciais istraukdavau (bet jam budavo visikai-absoliuciai-totaliai neidomu

).. kol viena ryta jis pats eme taip glaustytis, jog isart buvo aisku, ko nori
taigi, galiu dar karta patvirtinti tiesa, kad norint zindyti, svarbiausia yra noreti zindyti! nes tai tikrai buvo puiki proga atjunkyti, juk jam jau metukai! ir jei ne pientraukis, pieno tikrai nebetureciau, be to - vaikas be jokio vargo ismoko uzmigti be MP, nakti nebesikelia valgyti ir teveliu nezadina

, puikiai geria is puodelio, pasidare daug valgesnis.. kai kurie tik pirsta man pasukiotu prie smilkinio, kad vel noriu ji "prisiristi"..

Bet as noriu - juk jis dar maziukas ir jeigu jam reikia, vadinasi reikia..