P.S. Mes patys per plauką nelikom be darbo, nors pradėjom ieškotis iškart po naujų metų. Iš pradžių pasiūlymų buvo visokių, viso kokie 5-7 gal, tokie su kuriais tęsti kalbą buvo galima. Ties vienu - labiausiai patikusiu ir apsistojom. Po to prasidėjo visokie negeri dalykai. Visų pirma, žmogus su kuriuo kontaktavome, išvyko atostogauti, jį pavadavęs prašė palaukti pastarojo sugrįžtant. Tai truko dvi savaites. Jam grįžus jis pasakė, kad turi labai daug darbo ir su mumis susisieks, kai turės laiko, bet tikrai susisieks. Žinoma, kad nesusisiekė, po to į laiškus išvis nebe atrašinėjo, dar dvi savaitės kaip į balą. Praėjo labai daug laiko ir nusprendėme, kad reikia ieškotis kažko naujo. Buvo jau vasario vidurys, visos paieškos iš naujo, pavyko apturėti keletą pokalbių, į vieną vietą nepriimė, o kitoje buvo labai mažas užmokestis ir daug dirbti reikėtų, vieta nuošali. Draugė važiuoti ten kategoriškai atsisakė. Tada nusprendžiau pabandyti išsiųsti pakartotinas užklausas visiems, kuriuos iš pat pradžių sausio pradžioje buvome susiradę. Kaip ir buvo galima tikėtis, iš visur atsakymai neigiami, visi jau pasisamdę kiek reikia. Kaip bebūtų, po poros dienų atrašė iš paskutinės vietos. Paklausė kodėl vėl teiraujamės, po beveik dviejų mėnesių. Papasakojom visą savo istoriją su visomis smulkmenomis ir gavome atsakymą, kad nors ji irgi jau buvo subūrusi visą komandą, tačiau turi problemų su keletu rusų ir norėtu mus vietoj jų samdyti. Beliko sutikti. Beje, iš visų variantų, kurių tada iš pradžių atsisakėme, tai buvo pats patraukliausias, tai beje buvo ir pats pirmasis pasiūlymas, kurį gavome apskritai, todėl natūralu, jog galvojome jog iškart pulti sutikti nereikia.
Vienu žodžiu, gavosi gerai, bet labai labai nedaug trūko iki visiško nepasisekimo, todėl nieko kaltinti ir smerkti tikrai nereikėtų, nes ne viskas tik nuo mūsų pačių priklauso.
Nemažai kažkaip čia prirašiau
.
