ir kaip, patiko? 
Toras - Akira - Toro
ciotkas labai 
Aš, deja, į Jūsų būrį įsilieti negaliu.. 
Tiesiog atėjau pasigrožėti. Ilgėliausiom nutįsusiom seilėm perskaičiau visą temą ir tiesiog užsimaniau nusiųsti Jums ir Jūsų fantastiškiems šunims linkėjimus 
Gera pasižiūrėti į savo svajonę... 
Gal kada, po daug metų, ir aš turėsiu tokį dieviškai gražų mylimuką... Vadinas, laiku ir vietoj užsukau pas retriverius prie mūsų prisijungti, gi galima ir dar neturint AD 
O svajonės.... jos pildosi! 
Vadinas, laiku ir vietoj užsukau pas retriverius prie mūsų prisijungti, gi galima ir dar neturint AD O svajonės.... jos pildosi! Na kol kas mano svajonei išsipildyti nelemta... Dviejų kambarių nedidukas butukas dviem dideliems šunims būtų mažokas. O ir išlaikyti du šiuo metu būtų sunkoka Bet smagu, kad turiu, kuo domėtis, apie ką kaupti info ir svajoti, svajoti, svajoti.... Be to, atrodė, kad gal Lietuvoj nelabai ir yra, iš ko įsigyti tikrai gerų kraujų, sveiką, stabilų šuniuką.. o tuo metu šuns žvalgytis užsienyje nebuvo galimybės. Jau ir saviškę pirkau iišsimokėtinai Žodžiu buvo daug visokių 'oi.." ir "o kas, jeigu?.." ir "o kas, jei aš nemokėsiu?.." Plius, įkyrių "žyniuonių" patarimai, kaip yra baisu agresyvios veislės šuo, kuris anksčiau ar vėliau suės vaikus, jei tokių turėsiu Tai vat taip va kažkaip mano svajonė tą kartą išsisklaidė kaip dūmas.. Nei kiek nesigailiu, pasirinkusi lygiaplaukį retriverį. Kraustausi iš proto dėl savo šuns. Bet... Turbūt nebuvo dienos, kad nepagalvočiau, jog KADA NORS aš vis tiek turėsiu ARGENTINIETĮ.... Ne dėl to, kad maniškė man atrodytų prastesnė... Tiesiog žiūrint į šituos baltus angelus , man užgniaužia kvapą, atrodo, kad tiesiog jaučiu tokį šunį šalia savęs. Uch... Prirašiau čia vėjų Tiesiog šita tema man tikras atradimas... desertas, trumpam atsitraukus nuo darbų...
Na kol kas mano svajonei išsipildyti nelemta... Dviejų kambarių nedidukas butukas dviem dideliems šunims būtų mažokas. O ir išlaikyti du šiuo metu būtų sunkoka Bet smagu, kad turiu, kuo domėtis, apie ką kaupti info ir svajoti, svajoti, svajoti.... Be to, atrodė, kad gal Lietuvoj nelabai ir yra, iš ko įsigyti tikrai gerų kraujų, sveiką, stabilų šuniuką.. o tuo metu šuns žvalgytis užsienyje nebuvo galimybės. Jau ir saviškę pirkau iišsimokėtinai Žodžiu buvo daug visokių 'oi.." ir "o kas, jeigu?.." ir "o kas, jei aš nemokėsiu?.." Plius, įkyrių "žyniuonių" patarimai, kaip yra baisu agresyvios veislės šuo, kuris anksčiau ar vėliau suės vaikus, jei tokių turėsiu Tai vat taip va kažkaip mano svajonė tą kartą išsisklaidė kaip dūmas.. Nei kiek nesigailiu, pasirinkusi lygiaplaukį retriverį. Kraustausi iš proto dėl savo šuns. Bet... Turbūt nebuvo dienos, kad nepagalvočiau, jog KADA NORS aš vis tiek turėsiu ARGENTINIETĮ.... Ne dėl to, kad maniškė man atrodytų prastesnė... Tiesiog žiūrint į šituos baltus angelus , man užgniaužia kvapą, atrodo, kad tiesiog jaučiu tokį šunį šalia savęs. Uch... Prirašiau čia vėjų Tiesiog šita tema man tikras atradimas... desertas, trumpam atsitraukus nuo darbų... Jau geriau kai žmogus išsigąsta, nei kad perka nes jis labai gražus, nepagalvojant apie galimas pasekmes ir pan. Aišku retriverio ir AD nereiktų lyginti, bet vistiek jau kažkokia šunų auginimo patirits yra o jei AD svajonė yra tikra, ankščiau ar vėliau išsipildys Apie savo šunį (AD) svajojau ilgai ir nuobodžiai (~ 10m.), per tą laiką buvau susižavėjusi ir kitokiomis veislėmis (dobermanai, stafai, CC, am.buldogai), vėliau įssigyjau jorką (namie dar buvo spanielis), bet galų gale supratau, kad man reikia ne šuns, o man reikia Argentinos Dogo Bet net ir turint nemažai teorinių ir truputį praktinių žinių apie šunų auginimą, auklėjimą iki paskutinės dienos kankino visokios abejonės, "o kas jeigu... o jeigu, nemokėsiu, nesugebėsiu ir pan....", o jos labiausiai suaštrėjo kai jau pervedžiau pinigus veisėjai Bet kai pamačiau šuniuką savo namuose, visos abejonės akimirksniu dingo Ir nuo to laiko nė kart nesuabejojau, kad pagaliau atradau SAVO veislę Ir linkiu ateity įgyvendinti svajonę Manau, kad kiekvienam šuniui turi ateiti laikas Nors AD Lietuvoj mažai labai, bet jau pakanka pavyzdžiu, kai jie buvo įsigyti nelabai apgalvotai ir vėliau jiems buvo ieškoma naujų namų...
Jau geriau kai žmogus išsigąsta, nei kad perka nes jis labai gražus, nepagalvojant apie galimas pasekmes ir pan. Aišku retriverio ir AD nereiktų lyginti, bet vistiek jau kažkokia šunų auginimo patirits yra o jei AD svajonė yra tikra, ankščiau ar vėliau išsipildys Apie savo šunį (AD) svajojau ilgai ir nuobodžiai (~ 10m.), per tą laiką buvau susižavėjusi ir kitokiomis veislėmis (dobermanai, stafai, CC, am.buldogai), vėliau įssigyjau jorką (namie dar buvo spanielis), bet galų gale supratau, kad man reikia ne šuns, o man reikia Argentinos Dogo Bet net ir turint nemažai teorinių ir truputį praktinių žinių apie šunų auginimą, auklėjimą iki paskutinės dienos kankino visokios abejonės, "o kas jeigu... o jeigu, nemokėsiu, nesugebėsiu ir pan....", o jos labiausiai suaštrėjo kai jau pervedžiau pinigus veisėjai Bet kai pamačiau šuniuką savo namuose, visos abejonės akimirksniu dingo Ir nuo to laiko nė kart nesuabejojau, kad pagaliau atradau SAVO veislę Ir linkiu ateity įgyvendinti svajonę Manau, kad kiekvienam šuniui turi ateiti laikas Nors AD Lietuvoj mažai labai, bet jau pakanka pavyzdžiu, kai jie buvo įsigyti nelabai apgalvotai ir vėliau jiems buvo ieškoma naujų namų... O superiškiausia būtų , aišku, įsigyti argentinietį mano dabartinei mergiotei tebesant. Ji gi dar visai jaunutė Būtumėm turbo komanda
O superiškiausia būtų , aišku, įsigyti argentinietį mano dabartinei mergiotei tebesant. Ji gi dar visai jaunutė Būtumėm turbo komanda Juoda (tikriausiai retriveris juodas?) + balta Ukmergėj tikrai vienas AD bus, o Kauno parodoj ~ 4-5 turėtų būt O kokiam mieste Jūs gyvenat? Galima ir taip bet kada suplanuoti "apžiūrėjimą / paglostymą" ne lygiaplaukė, bet retriverė 
Juoda (tikriausiai retriveris juodas?) + balta Ukmergėj tikrai vienas AD bus, o Kauno parodoj ~ 4-5 turėtų būt O kokiam mieste Jūs gyvenat? Galima ir taip bet kada suplanuoti "apžiūrėjimą / paglostymą" ne lygiaplaukė, bet retriverė Būtų vienas kartusis šokoladas, o kitas baltas Tai kai tik užsiregistruojam, vis kas nors nutinka. Kažkada susirgo prieš pat parodą, viduriavo baisiausiai.. po to, bevažiuojant į Druskininkų parodą, prie pat Kauno sugedo mašina, grįžom namo tralu Skaudžiausia buvo pastarąjį kartą, prieš pat dvi parodas Jonavoje... Likus savaitei, mergytė ežere susipjaustė letenytę, nusipjovė vieno pirštuko sausgyslę.. 
Tai va dabar galvoju, kad čia ženklus mums iš aukščiau siunčia, kad neitume į tas parodas Gyvenam Šiauliuose, tai va tik savose parodose ir tebuvom.. O "apžiūrėjimas-paglostymas" čia būtų kažkas TOKIO!!! Jaučiu silpnybę dar bordo dogams (tik čia tas variantas, kai labai gražu, bet sau nenorėčiau), tai kai Šiaulių parodoj viena moteris leido paglostyt bordosą, lydžiausi paskui kelias savaites ir visi draugai, giminės ir artimieji žinojo, kad AŠ JĮ GLOSČIAU O jei gaučiau pačiupinėt argentinietį, įtariu, mėnesį rankų neplaučiau
