Kaunietes diskutuojam toliau,16 tema

na idejau nuotrauku kuo daugiau, nes kuo daugiau info tuo geriau, kadangi kitiems kurie tik pradeda statytis idomu pati pradzia, ir jei reikes info is ten galima perkelti cia, nes po viena nuotrauka ilgai trunka kelineti i SM, tai ikeliau is karto. O esama situacija irgi matosi, yra stogas, yra langai uzkalti su plevele, kolkas miega ziemos miegu, kaip ir lokiai namo kvadratura mzdg ~255, cia suskaiciavau vidini plota, t.y neatmetus vidiniu sienu, laiptu angos. Ikeltam projekte yra apskritimuose suzymetos kvadraturos.

o su tuo paciu isfrecuotu cilindriuku neina tos igilintos smeiges užkimšti? ar reikia butinai pirkti kazkokias spec?...

Įtariu moteriškėms pabodo bristi per rostverko klojinius ir armatūrą labai norėjo planų, fasadų - viskas, kas gražu ir lengvai suprantama, konstruktyvas nesužavėjo

Kiek zinau, tai daugiau nei 20 cm neverta deti, pnigai i bala, va radau straipsni imesiu, svarbu, kad butu sandaru.
Šiluminė varža ar sandarumas, kas svarbiau,arba kaip šiltinti namą?[U]

Albinas Gailius, tech. mokslų daktaras, VGTU Statybos fak. Statybinių medžiagų katedros profesorius
2008.06.09

ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS – KAS SVARBIAU,
ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ

Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: „Kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau“. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža?
Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nežiūrint į kailinių storį ir jų šiluminę varžą.
Paanalizuokime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra nukrenta iki -30 ?C sugeba palapinėje palaikyti +18?C temperatūrą sunaudodami minimalius energetiniais resursus. O juk palapinės sienelių šiluminė varža paktiškai lygi nuliui.
Kaip prarandama šilumą iš patalpų?
Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą. Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos netekimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t. y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarų šiluminę varžą. Šios dvi šilumos netekimo patalpose priežastys yra svarbiausios. Bet kuri iš jų nelemia šilumos taupymo efektyvumą?
Kompanija “Architectural Energy Corporation” JAV atliko tyrimus, kurių rezultatai išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Po to tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,56 ·10-9 m3/m·s·Pa; šilumos laidumo koeficientas ?=0,038 W/m·K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį buvo kaskart skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas. Tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lent. Šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio
Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storis
(cm)

Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminė varža
R (m2K/W)

Šilumos taupymo efektyvumas
(%)
2,5
0,65
80
10
2,36

94
15

3,68

96
20

5,26

97
25

6,58

98
30

8,00

98


Tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100% (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 % daugiau. Todėl tokia investicija yra neefektyvi. Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstyrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko „liūto dalį“ iš patalpų išeinančios šilumos.
Šios temos kontekste dažnam savo komfortu ir sveikata besirūpinančiam piliečiui kyla natūralus klausimas: „Kuo gi mes kvėpuosime, jei namas bus toks sandarus ir „nekvėpuos“? Esmė tame, kad terminas „kvėpuojanti medžiaga“ apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų, o galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį. Per šiltinimo medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas yra gana lėtas, todėl pakankamai gerai „kvėpuojančios“ šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų. Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkulaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui (žiemą) ir vėsinimui (vasarą).
O kuo gi kvėpuojame mes sandariose patalpose? Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpuoja 14 – 15 m3 oro. Jei pastato konstrukcijų sandarumas prastas, per jas patalpose gali pasikeisti keletas kubinių metrų oro per valandą. Akivaizdu, kad tai toli gražu ne tie oro kiekiai, kokių reikia normaliam gyvventojų kvėpavimui. Patalpas visvien reikia vėdinti, jei nenorim susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis. Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kie būtina. Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis.
Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos turėtų tokias varžas: stogas - 6,24 m2K/W, sienos - 5,25 m2K/W, grindys - 4,54 m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos. Tokiu atveju šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pateisina save, nes duoda šilumos taupymo efektą. Ko gero kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, formuojasi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas, t. y. šiek tiek padidėja pastato sandarumas.
Argi verta patranka šaudyti į musę? Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams ir valstybei investicijos į statybą ir renovaciją atsipirks kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.

Albinas Gailius
Technikos mokslų daktaras
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius

Jei bandytumėt skylę smeigei padaryti su karūna - cilindras būtų pakankamai gražus ir liptų atgal...bet kaip jį atpjauti sienai lygiaigrečioje plokštumoje, pvz 5cm gylyje? Todėl teks pirkti EPS cilindrus ir jais uždarinėti smeigių skyles. Nemanau, kad cilindrai bus brangūs.

supratau. bet klaidu...

na tokia info aktualiausia kurie statosi savo rankomis, arba bent jau daro dauguma dabu savo rankomis, nes man labai truko tokios info kai pradejau statybas.

Ar p. A. Gailiui nepriklauso "Gamo" - trečiosios kartos šiltinimo medžiaga?
Man teko šį straipsnį skaityti, jis dalinai, DALINAI teisingas. Kai kurie argumentai - absurdiški: namas turi kvėpuoti per sienas.
Profesorius teisus dėl sandarumo - tai išties didelė problema statiniuose. Bet kažkodėl niekas nebandė žiemoti šiltnamyje, kuris hermetiškai apklijuotas plėvele...Sandarumas sprendžia tik vieną šilumos perdavimo būdą - konvekciją, kuomet šiluma prarandama patalpos orui iškeliaujant per pastato atitvaras. Nepamirškime apie dar du energijos praradimo būdus - šilumos perdavimą ir spinduliavimą. Spinduliavimas nėra didelė problema kadangi temperatūros yra pakankamai žemos, spinduliavimas stabdomas ekranais - aliuminio folija. Šilumos perdavimas stabdomas atitvarų varža, čia paprasta formulė: U= d / lambda. Akivaizdu, kad kuo d sluoksnio storis didesnis tuo varža bus didesnė. Todėl niekas ir nežiemoja plėveliniuose, sandariuose šiltnamiuose.
Dėl kvėpavimo: ne kam kitam o būtent šviežio oro patalpose užtikrinimui montuojamos rekuperacinės ventiliacijos sistemos. Namą statome sandarų (mažiname konvekciją) ir šiltą (varža stabdo šilumos perdavimus) o oro trūkumą kompensuojame rekuperatoriumi, kuris be ventiliacijos dar užtikrina energijos atgavimą iš šalinamo oro.
Be abejo, egzistuoja šiltinimo sluoksnio storio riba, bet tai tikrai ne 20cm. d artėjant į begalybę, šilumos nuostoliai artėja į nulį, bet niekad nebus nulis. Klausimas daugiau ekonominis - kur riba investicijos į šiltinimą ir sutaupytų kWh, t.y. iki kokio storio šiltinimas apsimoka ekonomiškai...

Jei isfrezuotumem gilesni cilindra tai galima uzpurksti ir su poliuretaniniais klijais skirtais polistiroliui montuoti ,kazkur skaiciau ju silumos laidumo koeficientas gana padorus. Dar is virsaus galima ir kontrolini kamsti uzkimsti .
Cia tik pamastymai -reik bandyt

Svarbu yra sandarumas IR atitvaru varza. Kaip VV minejo, gi neuzteks vien sandaria plevele apklijuoti namo.
O kur tas kastu/naudos santykis yra optimaliausias - dabar labai sunku pasakyti. Gal kurenant KKK ir turi naturalia ventiliacija 20cm neoporo jau yra "periboras". Bet jei namas sandarus (su rekuperatoriumi) ir darant prielaida, kad netolimoje ateityje kWh energijos kainuos koki 1.5Lt, tai ir 30 cm siltalo sluoksnis gali pasirodyti kaip "skystokas" pasirinkimas. Mano nuomone, dabar LT reikia nama statyti turinti R bent ~8-10, kad nereiketu po 5-10 metu lupti apdailos ir galvoti kaip cia dar apsisiltinti papildomai.



Ideja verta demesio. Tada kitas klausimas, o koks tu PU kliju vandens igeriamumas. Jei panasiai kaip polistirolo, tuomet labai gerai, kitu atveju ten patekes vanduo (del rasos tasko ir kitais budais) ziema gali uzsalti ir isdraskyti tuos PU klijus.

na kad igeriamumas didesni tai faktas, nes kitaip langu siulems nereiktu deti pleveliu, ir siaip nereiktu isradineti tai kas jau israsta paprastesniam ir greitam montavimui t.y kamsciai.

LABAI SUNKU PASAKYTI - ne, gal tik sunku. Yra paprastas matematinis būdas - lygčių sistema. Viena iš jų U=d/lambda, antra - d ir šiltinimo kainos priklausomybė, trečia - d ir sutaupytų kWh priklausomybė raskite bendrą sprendinį - tai ir bus rezultatas kompu sumodeliavus realias formules ir nubraižius grafikus nebūtų sudėtinga apsispręst, aišku nežinoma kWh kaina po 10m ar 20m aiškumo neįneš