Kadabra, jie traukias labai labai mažai. Kokius 20 proc. iš ilgio, o iš pločio dar mažiau. Nes jiems nenaudojamas karštas vanduo, tik drungnas; jie nemėtomi (nes iškart nori nenori skylėm išeina - nebent toks tikslas); veldama aš juos dar vis pratempiu labai labai atsargiai, panašiai kaip veliant garbanas jos vis pratempiamos, kad nesustorėtų.
Tik juos reikia labai labai gerai ant stalo suglostyti ir dar gulinčius nei karto neatkeltus gerai rankom suvelt, nes jie labai plonyčiai, ir labai nepatrarūs, žiūrėt juk susigarankščiavę jau susivėlę tarpysavy. Žodžiu kantrybės daug pradžioj dėliojimo/glostymo etape ir viskas
Ai aš dar iš rusių kažkaip atradau, kad labai gerai plonyčiai šiukšlių maišai tam reikalui. Tiek sudrėkinimui (per užuolaidėlę plonytės vilnos plaukeliai labai praleda ir jis labai sparčiai prisivelia, geriau pradžioj jo nenaudot), tiek apvertimui, netgi kočioju su juo arba trinu, gniaužau su tuo maišu. Jis kažkaip prilimpa, kadangi plonas garankščiuojas pagal vilną, labai padeda skylių išvengt.
Juperi, aha. Kur gaunąs akivaizdžiai skylutė, uždengiu atplėštu kuokšteliu. Horizontalų sluoksnį esu bandžius ir taip išskirstytą ir beveik peršviečiamą plėšytą dėt. Labai didelio skirtumo išvaizdoj nesigavo. Bet jei plėšyt, tai kasą aš perskiriu į kelias dalis, tada tikrai plonyčiai plėšasi.
Dar burbuliankę spuogais į apačią naudojam, nes ta nuo spurgiukų irgi skylės gaunąs.