Įkraunama...
Įkraunama...

Mūsų turtingas daržas..

QUOTE(saintlina @ 2011 02 08, 22:14)
o nebandėte laikyti morkų rūsyje smėlyje? Tikrai puikiai laikosi, ir vargo mažiau nei kast maišus į žemę, vėliau į šiltnamį  ax.gif

Aš nebandžiau. O į šiltame rūsyje taip galima?

jasia, pradeda dygti tik pavasarį, atšilus orams.

Atsakyti
Burokėlius rudenį visus konservuoju, nes šviežių nevalgome ax.gif
Atsakyti
QUOTE(saintlina @ 2011 02 08, 21:14)
o nebandėte laikyti morkų rūsyje smėlyje? Tikrai puikiai laikosi, ir vargo mažiau nei kast maišus į žemę, vėliau į šiltnamį  ax.gif


O tu buto rusyje taip laikai? Telpa?
Atsakyti
QUOTE(diasaja @ 2011 02 08, 21:18)
Aš nebandžiau. O į šiltame rūsyje taip galima?

jasia, pradeda dygti tik pavasarį, atšilus orams.

Mano a.a.mama visada laikydavo morkas smelyje ir net ne rusyje,o sandeliuke.Jis buvo pakankamai siltas,nes uz sienos budavo tvartas,bet morkas traskindavome labai ilgai.Dar zinau kazka laikydavo tarp pjuvenu,bet nepamenu ka blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(jasia @ 2011 02 08, 22:27)
Mano a.a.mama visada laikydavo morkas smelyje ir net ne rusyje,o sandeliuke.Jis buvo pakankamai siltas,nes uz sienos budavo tvartas,bet morkas traskindavome labai ilgai.Dar zinau kazka laikydavo tarp pjuvenu,bet nepamenu ka blush2.gif

Gali but,kad obuolius laike tarp pjuvenu


as nurovus morkas jas garaze paskleidus apdziovinu,kai jau pranesa minusa perrinkus sukraunu i maisa (nuo kombikormos) ir i sklepa...o jame ir stengiames lango kiek imanoma neuzsandarint taip greit...ziema jis perdaug siltas,morkos laikos gerai..jei kuri ir padziuva ar papuva tai nedarau tragedijos ax.gif
Atsakyti
QUOTE(saintlina @ 2011 02 08, 21:14)
o nebandėte laikyti morkų rūsyje smėlyje? Tikrai puikiai laikosi, ir vargo mažiau nei kast maišus į žemę, vėliau į šiltnamį  ax.gif

Arba į durpes.Rezultatas toks pats thumbup.gif Tiek morkoms,tiek burokėliams.
Atsakyti
QUOTE(@asta @ 2011 02 08, 23:16)
Arba į durpes.Rezultatas toks pats  thumbup.gif  Tiek morkoms,tiek burokėliams.

O iš kur jų gauti?Juk tie durpių kasimai,didelė blogybė gamtai.....
Atsakyti
QUOTE(jediara @ 2011 02 08, 21:19)
Burokėlius rudenį visus konservuoju, nes šviežių nevalgome ax.gif

iš žalių spaudžiu sultis. Dėl sveikatos. Todėl reikia jų ir be papildomų priemaišų turėti smile.gif
QUOTE(*GREISI* @ 2011 02 08, 22:49)
O iš kur jų gauti?Juk tie durpių kasimai,didelė blogybė gamtai.....

kame blogybė? g.gif
Atsakyti
QUOTE(Gaudvilė @ 2011 02 09, 00:56)
iš žalių spaudžiu sultis. Dėl sveikatos. Todėl reikia jų ir be papildomų priemaišų turėti  smile.gif



Jei sultims, tai tikrai reikia ir šviežių turėti rolleyes.gif (man niekas sulčiaspaudės neperka dry.gif )
Atsakyti
QUOTE(saintlina @ 2011 02 08, 21:14)
o nebandėte laikyti morkų rūsyje smėlyje? Tikrai puikiai laikosi, ir vargo mažiau nei kast maišus į žemę, vėliau į šiltnamį  ax.gif


Tevai laiko morkas nuosavame name rusyje smelyje, bet normalios morkos isbuna max iki nauju metu. Labai greitai pradeda vysti. Link pavasario tai isvis kaip gumines pasidaro. Vat ir dabar dar yra tu morku keletas, bet reiks ismest, jau netinkamos valgyti. Kazin kodel suvysta? Gal per siltas rusys? Tos morkos tiesiog smeliu uzpiltos buna. Be maisu. Gal tame problema... Gal reik butinai i maisus det?
Atsakyti
QUOTE(zaika @ 2011 02 09, 00:18)
Tevai laiko morkas nuosavame name rusyje smelyje, bet normalios morkos isbuna max iki nauju metu. Labai greitai pradeda vysti. Link pavasario tai isvis kaip gumines pasidaro. Vat ir dabar dar yra tu morku keletas, bet reiks ismest, jau netinkamos valgyti. Kazin kodel suvysta? Gal per siltas rusys? Tos morkos tiesiog smeliu uzpiltos buna. Be maisu. Gal tame problema... Gal reik butinai i maisus det?

as be smelio laikau maise
Atsakyti
QUOTE(Gaudvilė @ 2011 02 08, 23:56)
iš žalių spaudžiu sultis. Dėl sveikatos. Todėl reikia jų ir be papildomų priemaišų turėti  smile.gif

kame blogybė?  g.gif

Dėl sudėtingų ekologinių sąlygų durpių pelkėse, jie gyvena daug retų ir specializuotų organizmų, kad būtų rasti niekur kitur. Some environmental organisations and scientists have pointed out that the large-scale removal of peat from bogs in Britain, Ireland and Finland is destroying wildlife habitats. Kai kurie aplinkos apsaugos organizacijos ir mokslininkai pažymėjo, kad didelio masto pašalinus durpes iš pelkės Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Suomijoje yra sunaikinti laukinių gyvūnų buveinėms. It takes centuries for a peat bog to regenerate. Tai trunka šimtmečius durpyno atsinaujinti.
Naujausi tyrimai rodo, kad didžiausia pasaulyje durpynas, įsikūręs Vakarų Sibiro ir Prancūzijos ir Vokietijos dydis kartu yra atšildymo pirmą kartą 11000 metų. As the permafrost melts, it could release billions of tons of methane gas into the atmosphere. Kaip amžino įšalo ištirpsta, tai gali išleisti milijardus tonų metano dujų į atmosferą.
Pasaulio durpynai yra manoma, kad yra 180-455 petagrams iš areštuotos anglies, ir jie išmeta į atmosferą 20-45 teragrams metano per metus. The peatlands' contribution to long-term fluctuations in these atmospheric gases has been a matter of considerable debate. [ 15 ] Durpynų įnašą į ilgalaikį svyravimų šių atmosferos dujos buvo diskutuojama labai. [15]
Dideli plotai ekologinės šlapžemių (durpės) dirvožemių šiuo metu yra nusausintos žemės ūkiui, miškininkystei ir durpių gavyba. This process is taking place all over the world. Šis procesas vyksta visame pasaulyje. This not only destroys the habitat of many species, but heavily fuels climate change. Tai ne tik naikina daugelio rūšių buveinės, bet labai kuro klimato kaita. As a result of peat drainage, the organic carbon that was built up over thousands of years and is normally under water, is suddenly exposed to the air. Kaip durpių kanalizacija, organinės anglies, kuri buvo pastatyta iki tūkstančius metų ir yra paprastai po vandeniu, rezultatas staiga atvirame ore. It decomposes and turns into carbon dioxide (CO 2 ), which is released into the atmosphere. [ 16 ] The global CO2 emissions from drained peatlands have increased from 1,058 Mton in 1990 to 1,298 Mton in 2008 (>20%). Jis suyra ir virsta anglies dioksido (CO 2), kuris yra išleidžiamas į atmosferą. [16] pasaulinės CO2 emisijos iš nusausintų durpynų padidėjo nuo 1058 Mton 1990 m. iki 1298 Mton 2008 m. (> 20%). This increase has particularly taken place in developing countries of which Indonesia, China, Malaysia and Papua New Guinea are the fastest growing top emitters. Šis padidėjimas ypač įvyko besivystančiose šalyse, kurios Indonezijos, Kinijos, Malaizijos ir Papua Naujoji Gvinėja yra viena iš sparčiausiai augančių viršų teršėjus. This estimate excludes emissions from peat fires (conservative estimates amount to at least 4,000 Mton/CO2-eq./yr for south-east Asia. With 174 Mton/CO2-eq./yr the EU is after Indonesia (500 Mton) and before Russia (161 Mton) the World's 2nd largest emitter of drainage related peatland CO2 (excl. extracted peat and fires). Total CO2 emissions from the worldwide 500,000 km2 of degraded peatland may exceed 2 Gtons (including emissions from peat fires) which is almost 6% of all global carbon emissions. [ 17 ] Šią sąmatą neįeina emisijos iš durpynų gaisrai (konservatorių skaičiavimus bent 4000 Mton/CO2-eq./yr su Pietryčių Azijos. Su 174 Mton/CO2-eq./yr ES po Indonezija (500 Mton) ir prieš Rusija (161 Mton) Pasaulio's 2nd didžiausių spinduolis drenažo susiję durpynas CO2 (be išgauti durpes ir gaisrus). Iš viso CO2 emisijos iš viso pasaulio 500000 km2 nualintai durpynas gali viršyti 2 Gtons (įskaitant teršalų išmetimą iš durpynų gaisrai), kuris yra beveik 6 % visų išmetamų anglies dioksido. [17]
Atsakyti