Apie meilę žodžių niekada nebus per daug. ☺
Ar saugosi mane, jei užmerksiu akis tamsoje..? Ar laikysi rankas, jei nieko neturėsiu..? Ar neleisi paskęst, jei pradėsiu savęs nekęst..? Ar liksi šalia, jei užges šviesa širdyje..? Ar leisi prisiglaust, tylėt ir nieko neklausinėt..? Ar parodysi ką reiškia mylėt...
**********
Kiekvieną vakarą paskutinis dalykas prieš užmiegant ką pagalvoju būna apie tave. Bet kodėl? Gyvenimas? Gyvenimo esmė - kas tai? Tai tik linija, kuria mes einame. Ir niekada nesi tikras kas bus rytoj. Bet mintis, kad tu esi, priverčia mane gyventi ir nepasiduoti šiame bespalviame, monotoniškame pasaulyje. Tu lyg širdis. Tu lyg kraujas, kuris teka mano kūne. Tu mane šildai, maitini ir visada esi "šalia", tu papraščiausiai esi manyje. Ir kai mes mirsime, mes būsime užkopę viena pakopa aukščiau, bet juk yra dar begalė laiptų, kurie mus veda į nežinomybę, į tą tuščią amžinybę...
**********
Tu kasdien prasilenki su šimtais žmonių... Klajoji, ieškai... Kol viena dieną sutinki... Ir prasideda Meilės Svajų kupina pasaka, kurioje Jis tampa Princu, o ji - Princese. Kiekvieno gyvenimas - unikali pasaka. Žinok, ją gali kurti ir Tu!
**********
Kas yra gėlė be saulės? Kas yra žemė be dangaus? Kas esu aš be tavęs? Štai kodėl sakau, kad tave myliu!!!
**********
Noriu tave matyti, noriu tave išklausyti, nes tik tavo balsas švelnus, kutena mano jausmus...
**********
Kiek daug turiu tau pasakyti... tačiau tyliu. Kai nenorėčiau to aš pripažinti... tačiau tave labai myliu. Myliu kiekvieną tavo žingsnį... myliu ir piktą tavo žvilgsnį. Tikiu tavim... atleidžiu tau ir pasiilgstu... Jei tu suklysti... Aš nepykstu... tiesiog tave myliu...
**********
Leisk tylėti - nieko neklausk, leisk žiūrėti - neužsimerk, leisk bučiuoti - atsakyk tuo pačiu... Leisk mylėti - nepaleisk niekada!
**********
Meilė dažnai kelia stiprią baimę, nes verčia žengti žingsnį pirmyn, reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, pasitikėti kitu ir jam aukotis. Teks sumokėti už kiekvieną neištartą žodį, už neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas. Reikės atsiskaityti už baimingumą, jausmų šykštumą, kurie kliudė mylėti, už atsainumą ir puikybę, kurie slopino polėkius. Teks atsakyti už negimusius bučinius, už gerklėje užgniaužtas ašaras, už neišreikštą aistrą ir netesėtus pažadus, už iššvaistytą laiką...
**********
Ji: Tas nelaimingas atsitikimas pakeitė mūsų abiejų gyvenimus... O viskas buvo taip... Per valentuškę ėjau aš ir ėjai tu... Niekada nepamiršiu to jausmo, kai tave išvydus man kiaurai per širdį perskriejo strėlė... Jis: Tada buvo eilinė mano darbo diena, kai ėjau namo... staiga nuo neapsakomo grožio aš sustojau... išvydau tave... berods tai buvo Šv. Valentino diena... dar ir dabar pamenu tas gražias akis, kaip jos giliai pervėrė man širdį, lyg kokia strėlė... Juk būna kartais kai yra situacijų, o jų paaiškint nemoki...
**********
Manoji naktis tapo aušra - tavo dėka.
**********
Daug kartų tu mylėsi, patiks tau akys, lūpos, šypsena. Bet vieną kartą patikėsi, kad jų tiek daug, o Meilė tik viena.
**********
Meilės partneriai negali teisėtai kaltinti vienas kito nepastovumu ar lengvabūdiškumu, nes savo valia niekuomet neįsimylime ir nenustojame mylėti.
**********
Kai švelnios lūpos karštų bučinių tik geis... Kai noras mylėti ir būti mylimam be proto daug ką reikš... Sakyk, kad myli tu karštai mane ir aš surasiu vietos savo širdyje...
**********
Meilė - skaudus dalykas, meilė - beprotiškai graži, su meile teks ir tau kovoti, nes nemylėti negali. Su šv. Valentino diena.
**********
Meilė - tai virvė ant kaklo, ant kurios pasikaria kiekvienas, Meilė - liga, kuri guldo į lovą ne po vieną, o po du, Meilė - skirta visiem, bet ne visi moka mylėti, Meilė - tai ir yra tie sparnai, kuriais žmogus pakyla virš visko! Meilė - elektra, kuri į širdį ateina be laidų, Meilė - lyg paukštis pašautais sparnais. Ateis, išskris ir nebegrįš! Meilė - gyvenimo poezija ir saulė, Meilė - it žaibas neklausia kur trenkti, Meilė - žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nenuskintum nuo bedugnės krašto, Meilė - tai šviesus dalykas...
**********
Už tai, kad žmonės myli, gravitacija nėra kalta.
**********
Mylėti ar kentėti? - Ką pasirinkti, jei tai tas pats? Džiaugtis ar liūdėti? - Juk po didelio džiaugsmo vis tiek ateina liūdnų akimirkų... Branginti ar nevertinti? - Juk vis tiek tai ką labiausiai brangini tavęs nevertina... Pasikliauti ar išduoti? - Juk tas kuo pasikliauji būtinai tave išduos... Užjausti ar įžeisti? - Tą kurį užjauti,- kada nors tave įžeis... Padėti ar kliūdyti? - Tas kam labiausiai stengiesi padėti, tau sukliudys... KIEK daug klausimų, į kuriuos nežinome atsakymų... kaip elgtis kai šidis tyli ir jų nepasako...
**********
Kai jauti, kad žemė slysta iš po kojų, akimirka nutilk. Girdi? Aš kvėpuoju. Kvėpuoju, tik dėl tavęs. Kai pajusi, kad gyventi nebėra dėl ko, pažvelk į mano akis. Matai? Jos spindi tik tau. Gyvenk dėl manęs, nes aš gyvenu dėl tavęs. Nebegirdi nieko, kas paglostytų sielą? Tada paklausyk, kaip plaka mano širdis. Ji maža ir sulipdyta iš mažų šukelių, bet patikėk, ji plaka tik todėl, kad myliu tave.
**********
Parašyti daug žodžių galėčiau, bet ne žodžiuose meilė tikra. Širdis širdį supranta be žodžių, jeigu myli - suprasi ir tu mane!
**********
Šis žmogus vertas susimastymo... Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs... Nesakau, kad fainas, per banalu... Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai... nesakau, kad neklystantis - klysti žmogiška... nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi... bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi, kad jis kupinas gerumo ir supratimo... nesakau kad angelas, bet vertas jo vardo!...
**********
Naktis... Tyla... Rankos, jos liečia mane... Kiekvienas prisilietimas virsta nepakartojama aistra... Kuri vis labiau jaudina mane... Meilės svaiguly baigiu skęsti... Nebenoriu sustoti, noriu dar tęsti... Tęsti nors ir amžinybę... Juk taip karštai tave myliu... Juk mano pasaulis... TAI TU...
**********
Prisiminki mane nors svajonių vakare. Kai užeis ant proto rūkas, prisiminki su anūkais.

**********
Norėčiau daug ką parašyti, bet trūksta žodžių ir minčių. Tik viena štai ką parašysiu: Mylėjau ir Myliu...
**********
Stoviu laiptinėje, siena ištepliota rašalu. Kažkas parašė viršuje: Meilė - tai ko ieškai ir nerandi.... Žemiau smulkia rašysena kažkas parašė: Meilės nėra, yra tik jos laukimas.... Įdomi mintis. Bet yra įdomesnė žemiau: Meilė yra, jos tik reikia sulaukti, o jau po to.... Dar žemiau kažkas viską pabraukė ir drebančia ranka parašė: Kas po to..? Išsiskyrimas ir nepakeliamas laukimo skausmas..? Kažkas paprieštaravo: Ne, tikra meilė pakelia viską....
**********
Kai liūdna ašarom rašyk jų kalbą puikiai suprantu, kai linksma saulę nutapyk, tik nepamirški spindulių, rašyk kai pasiilgsi, kai sunku! Rašyk aš visada kartu
**********
Kai gausi bučinį staiga, kuris bus karštas ir svaigus, nepasimesk, neišsigąsk, tik pamąstyk, kuris žmogus galėtų būti Valentinas, kuris tau meilę begalinę norėtų dovanot staiga, nes ji subrendo širdyje. Ir nieko čia nebepakeisi, tik rinkis be klaidų ir staigiai, o jeigu apsispręst sunku dar vieną bučinį siunčiu...
**********
Meilė visagalė: nėra pasaulyje nei sielvarto juodesnio už jos bausmę, nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti.
**********
Myliu tave, myliu labai, mylėk mane, ir bus gerai

**********
Ar kada nors girdėjai eidamas kaip kalba vėjas? Ne? Pasiklausyk... Jis tyliai verkia... Ar kada nors matei kaip šypsosi saulė? Ne? Ir nežiūrėk... nusvilsi... Ar kada nors jutai kaip lietaus lašai nusileidžia ant apnuogintų tavo pečių? Ne? Pajusk... Jie krenta švelniai, bet per daug tyliai... Ar kada nors girdėjai kaip kalba angelai? Tikiu... kad girdėjai, nes ir pats, žmogau, esi angelas... Tik, gaila, be sparnų...
**********
Sunku susipažinti, dar sunkiau mylėti, sunkiausia išsiskirti ir meilę nugalėti.
**********
Aš pabūsiu lietum, kai tau širdį skaudės, kad galėčiau nuplaut dalį tavo rimties. Ateisiu, tik lauk, jei ir niekas nekvies, tau atnešiu lietaus ir truputį nakties.
**********
Tu skaitai tik tai, ką aš tau rašau, Tu girdi tik tai, ką aš tau sakau. Nematai šviesos... Nematai dienos, Tau nereikia net pavasario gaivos... Tu norėtum atsibusti tyloje, Tu norėtum tyloje pajusti mane ir kad liktų viskas amžinai. Ta tyla ir tie jausmai... Nesvarbu, kad dabar šalta ir tamsu, Tau svarbu tik būti su manim kartu, nesvarbu nei laikas nei vieta, Tau svarbu tik tai kas mūsų širdyse...
**********
Pasaulyje nėra nieko brangesnio, kaip pirmoji meilė. Ir nieko nėra žiauresnio, kaip jos netekimas.
**********
Ne kiekvienam atverki savo širdį, nes ne kiekvienas ją supras. Geriau palikti širdį laisvą, kam ji skirta, tas ją supras.
**********
Kažkur tarp žemės ir dangaus. Kažkur tarp saulės ir tamsaus mėnulio. Kažkur tarp paprasto žmogaus. Yra tas didis žodis meilė. Ir kiek tas žodis mums brangus? Ką reiškia pasakyti myliu? Gal tai tik išmislas klaikus? O gal jinai atstoja viską? Kodėl jei myli tai kenti? Iš kur tiek klausimų tam žmogui kyla? Iš kur ta širdgėla baisi? Ji gali pražudyti sielą. Bet vistik meilė ji yra!!! Tas paprastas, kartu ir didis žodis! Bet kas nemyli! Viso to suprast negali!
**********