Įkraunama...
Įkraunama...

> Dienos sentensijos, gražios, pamokančios, gražio

QUOTE(Avocado @ 2011 05 29, 21:31)
Nėra vieno recepto, kaip turi būti gyvenime. Svarbu, kad Jūs jaustumėtės gerai smile.gif

don't worry! be happy!!!! wink.gif
Atsakyti
"Truth is, everybody is going to hurt you; you just gotta find the ones worth suffering for." -Bob Marley

[Tiesa tokia, kad visi tave iskaudins. Tu tik turi rasti tuos, del kuriu verta kenteti] smile.gif
Atsakyti
QUOTE(*Enigma @ 2011 05 30, 13:35)
"Truth is, everybody is going to hurt you; you just gotta find the ones worth suffering for." -Bob Marley

[Tiesa tokia, kad visi tave iskaudins. Tu tik turi rasti tuos, del kuriu verta kenteti] smile.gif

Atsargiai, gali pakliuti jusu kancios "vertas" sadistas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo der'spirga: 30 gegužės 2011 - 13:45
Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis.
Atsakyti
Stebėk savo mintis- jos tampa žodžiais,
Galvok, ką sakai- žodžiai tampa veiksmais,
Žiūrėk savo veiksmų- jie tampa įpročiais,
Įpročiai formuoja charakterį,
Charakteris įtakoja Tavo likimą.
Atsakyti
nauja tema 4u.gif
Atsakyti

Nepakeiciamu nera. Yra nepamirstami..
Atsakyti
"Matyt, prie vienos, kad
ir kas ji būtų, pritapo
kita, kad ir kas ji
būtų, ir dabar jos keliauja dviese" ♥
Atsakyti

Visos pergalės prasideda nuo pergalės prieš save. - L. Leonovas
Atsakyti
Lyg pienės pūkų dvelksmas - greitai ir į visas puses išsilaksto vaikystė. Krykščiame iš laimės - jauni ir gražūs, pabučiuojame Mamai rankas ir bėgame gyventi gyvenimo. Paskui patys tampame mamomis ir tėčiais. Patys kantriai ir meiliai auginame mažylius. O mamos laukia. Kas šeštadienį kepa pyragus, nubraukia dulkes nuo mūsų vaikystės nuotraukų ir vis žvalgosi - gal atvažiuos. Žinoma, mes vis neturime laiko - darbas, savi vaikai, rūpesčiai... O mamos geros. Jos supranta, jos visada mus pateisina. Gal kitą kartą, gal kitą savaitę... Nors anūkus atvežkit, pravirksta... Na ko tu, mama, neverk, atlėksim trumpam...
Taip lekia metai. Užaugs ir mūsų vaikai. O mes kepsim pyragus, šluostysim dulkes nuo jų nuotraukų ir lauksim, lauksim, lauksim... O kas kart, nesulaukę, žvelgsim į motinos portretą, perrištą juodu kaspinu ir tyliai kartosim - jei tik Tu būtum gyva, aš tikrai atvažiuočiau..
Atsakyti
Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.
Atsakyti