> Dienos sentensijos, gražios, pamokančios, gražio

Šaltumas jaučiamas kiekviena kūno ląstele.
Ir po velnių aš be tavęs pamirštu kas yra kvėpavimas,šypsena ir šiltas apsikabinimas,
nes kiekvieną kartą grįždamas nužudai dalį manęs,būtent tą dalį,kuri kiekvieną kartą tau išėjus pažada niekada nebeįsileisti atgal.
Kartu žvelgdami vienas kitam į akis meluojama jog niekada nepasikartos viskas kas buvo skaudu.
Įsipareigojame gyventi vienas kitam,vienas dėl kito.
Ir šiltai apsikabiname,tačiau tu mane atstumi,neilgai trunkanti akimirka saldumo.
Pažvelgiu tau į akis.Tokios mėlynos.Tokios gilios ir tokios šaltos.
Ir taip nenumaldomai prašančios nustoti mylėti.
Tačiau tu paprasčiausiai suveli kokią nesamonę ir nusijuokiame.
Mes tokie velniškai skirtingi.
Ir vienas kitam reikalingi.
Giliai širdy nenoriu tavęs paleisti,bet tu nenori būti nepaleidžiamas.
Ir vien dėl to gyventi gera,nes žinau,kad jis grįžo,nes nemoku kvėpuoti ir girdėti savo širdies be tavęs,o tu?
O tu negali gyventi manęs ir mano tokių naivių apsikabinimų,kurių tau visiškai nereikia.

Moteris – tarsi šešėlis. Kai vejiesi ją – ji bėga, o kai bėgi nuo jos – ji seka paskui.

Apie vyrus tą patį galėčiau pasakyt

na daznai galima pritaikyti ir jiems

Mes senstame kartu, su amžiumi vis keičiamės, tačiau yra vienas dalykas, kuris nesikeis niekada... Visuomet aš iš naujo tave įsimylėsiu... (Karen Clodfelder)

Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka,- nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti.

Įdomus velniai renkasi įdomias sielas, stropūs tempia visokias.

Smalsieji ieško paslapčiai rakto, praktiškieji pasidaro visraktį.

Viltis gyvena kartu su mumis, bet už butą ir šviesą mokam tik mes

Dvi klaidos. Vieni mėgina viską suprasti, pamiršdami gyventi, kiti skuba gyventi, nespėję nieko suprasti.

Kaip moteris ir vyras gali suprasti vienas kitą, jei jie nori skirtingų dalykų: vyrui reikia moters, moteriai - vyro.

Lengviau nuslopinti pirmą norą negu pasotinti viską, kas bus po jo.

quote=GREK,2011 04 28, 21:16]
Kas gi yra ta motinystė, gal tai:
Kantrumas?
Paguoda?
Platūs klubai?
Sugebėjimas maitinti kūdikį, gaminti pietus ir siūti sagą į marškinius tuo pačiu metu?
O gal tai jausmai?
Gal tai skausmas, kurį jauti, kai matai savo vaiką išnykstantį minioje kitų vaikų, kai jis pirmą kartą eina į mokyklą?
Troškimas nuvažiuoti ir apkabinti savo vaiką, kur jis bebūtų, išgirdus žinias apie gaisrą, avariją ar kitą nelaimę?

Su gražiausia pavasario švente – Motinos diena, sveikinu visas mamas, kurios sėdėjo per naktį su sergančiu vaiku ant rankų, o valydamos skranduko nepriimtus sumuštinius, gimtadienio tortą ir sultis sakė: "Viskas gerai, branguti, mamytė šalia".
Mamas, kurios ištisą naktį vaikščiojo po namus su verkiančiu kūdikiu.
Visas mamas, kurios bėgo į parduotuvę su atpiltu pienuku plaukuose, pieno žymėmis ant palaidinės ir sauskelnėmis rankinėje.
Visas mamas, kurios kepė daugybę sausainių mokyklos žiburėliui ir siuvo naujametinius kostiumus. Ir visas mamas, kurios to nedarė, nes dirbo, kad galėtų išmaitinti šeimą.
Mamas, pagimdžiusias kūdikius, kurių niekada nepamatys. Ir mamas, kurios priglaudė tuos kūdikius ir dovanojo jiems savo meilę.
Visas mamas, kurios žiūrėjo vaikų vaidinimus, koncertus ir varžybas, kad paklaustos vaikų: "Ar matei mane?", galėtų iš visos širdies pasakyti: "Be abejo, nė už ką nebūčiau praleidusi".
Visas mamas, kurios vaikui prekybos centre nukritus ant žemės ir verkiant dėl porcijos ledų, šaukė ant jo, o vėliau nekentė savęs, kad nesusivaldė.
Visas mamas, kurios savo atžaloms pasakojo, iš kur atsiranda vaikai. Ir visas mamas, kurios norėjo, bet taip ir neišdrįso.
Visas mamas, kurios ne vieną kartą tą patį vakarą skaitė pasakėlę prieš miegą. Ir skaitė dar kartą - "Dar tik vieną pasakėlę".
Visas mamas, kurios iki mokyklos mokė vaikus užsirišti batų raištelius. Ir visas mamas, kurios vietoje to pasirinko lipdukų užsegimus.
Visas mamas, kurios mokė sūnus gaminti valgį ir siūti, o dukteris būti drąsiomis ir stipriomis.
Visas mamas, kurios automatiškai pasuka galvą, kai minioje mažylį išgirsta šaukiant "Mama", net jei žino, kad jų vaikas yra namie arba suaugęs.
Už jaunas mamas, įsisukusias į sauskelnių keitimo rutiną ir bandančias rasti laisvą minutę pamiegoti.
Ir už didelių vaikų mamas, kurios mokėsi ir vis dar mokosi paleisti.
[/quote]
Tikiuosi GREK nesupyks, kad ją pacitavau

Tikėti, jog esi nuostabus, ir pamažu suprasti, kad nesi nuostabus. Užtektinai darbo vienam žmogaus gyvenimui.

Tu ne mano skonio, o ir aš ne tavo kišenei