Psichologinės problemos ir nevaisingumas

Na vat dėl investicijų į papus... aš čia labai rimtai svarstau, nu gi kaip aš tokiu atveju su pagrabnais rūbais karste atrodysiu. Kokių 70-80 metų bobulencija su C dydžio taisyklingais papais.

Kelionės sakai, nu gal... tik vat, per dažnai skraidant lėktuvais, pečius skaudėti pradeda, nugarą, nepatogu 1-11 val lėktuve sedėti, taip ir klaustrofobija susirgti galima. Anyway, kiek galima keliauti? Kartais reikia ir namie subinę ant fotelio nuleist. O dar kaip pagalvoji, kad yra rizika su visu lėktuvu žemyn nusiverst...
Vat sėdžiu ir mąstau, kaip čia dar ir nuo komandiruočių subinę išsukt

Dar vienas klausimas: o kodėl žemė sukasi aplink saulę? O ne saulė aplink ją? O kodėl mėnulis baltas? Ir kodėl mūsų nuotaikos svyruoja priklausomai nuo mėnulio fazių? Kodėl man nesinori kotleto, o labai norisi keptų kalmarų?
Kas mes? Kur mes?

KAS AŠ?

Merginos, moterys, sveikos dar karta!
visai pamirsau bet pasidalinsiu labai naudinga informacija, Luulu Vilmos knyga, tik gaila, kad rusu kalba
Vaikai gimsta is bucinio
Gero ir naudingo skaitymo!

Man irgi nejuokinga, deja bet del kitu priezasciu.

Tino, bet juk yra ir daug poru, kurios susitaiko su nevaisingumu, su faktu, kad niekada netures vaiku. As nustebau, kai parasei tiek moteru. O kiek ju is tikruju? Procentiskai ziuret, turbut net nedauguma. Ir zmones juk skirtingi - vieniems tas noras blesta su amziumi, kitiems - atvirksciai - su "paskutiniais vaisingais" metais jis tik stipreja.

Aš asmeniškai gyvenime nematau didesnės prasmės už savęs palikimą savo atžalose. Nesu Leonardas da Vinčis, nesukursiu genialių darbų. Nematau tokios prasmės nei darbe, nei kelionėse (nei papų didinimuose )
Ir manau, natūralu, kad visi nori turėti SAVO vaikų.

Apie vyresnės kartos žmonių susitaikymą - mes nežinom, kiek jie ašarų išliejo. Susitaikyti teko visiems, sulaukusiems senatvės. Ir, beje, jų ne tiek mažai. Kažkada paskaičiavau savo visus dėdes, tetas, sodo kaimynus - bevaikių gavosi ne mažiau 10 proc.!

Neigiamas požiūris į IVF gali būti keleriopas.
1. Man nepatinka. Aš nenorėčiau. Kažkoks nenatūralus dalykas. Bijau, kad vaikai bus su žaliom ausytėm. Dievas sukūrė natūralų vaikų darymo būdą.
2. IVF-as – nenatūralus dalykas. Kažkoks iškrypimas. Prieštarauja dievo valiai. Visi, kurie darosi tokią nesąmonę – iškrypėliai! Galėtų kitaip prasmingai save išreikšti: paaukoti pinigus vaikų namams, įsivaikinti, dirbti naudingą darbą.
3. Skubiai uždrausti! Niekas neturi teisės taip ištvirkauti!
Aš prieš Nr. 2 ir 3 – kad nieks nelįstų prie manęs su savo pamokymais ir draudimais.

Aš LABAI atsiprašau (tik šiąnakt parskridusiai iš Ispanijos), bet kokia poza yra ištvirkaujama IVF'o metu? Раком? Боком? Или с подскоком?
Gal kokia jau spec. poza yra Kama Sutroje?

Kaip Jūs pati atsakytumėt į savo klausimą? Kodėl Jūs norite susilaukti savo atžalų?
Papildyta:

Man labai gera buvo perskaityti šitą Jūsų žinutę. Kaip manote, kodėl, m?
Papildyta:

Kuo Jums įstrigo ši knyga? Apie ką ji?

Aš niekada čia nerašiau, bet užvedėt beskaitant...
Kelionės, papai ir t.t. visa tai yra materija, kuri yra bevertė... tik kažkas džiaugsis tokiu klientu...
Aš visiškai sutinku su Palergonija, vaikai tai tęsinys tavo ir tavo vyro gyvenimų, tą ką tu galėjai "sudėti" naujai kartai-visą savo filosofiją, savo genomą, be jokių materialybių.
Aš net nesusimasčiau, kad mano vaikas gali būti kitoks.. apie ką jam reikėtų aiškinti.... kodėl mes turėtume jį apsaugoti nuo piktų žmonių ir kuo jisai ypatingas nei kiti jo klasės draugai bus? Jisai buvo nešiojamas lygiai taip pat mamos pilvelyje kaip ir jo bendraamžiai tik gal su didesne atsakomybe ir didesne meile... o galu gale net visas procesas IVF proceduros vyksta lovoje tik gal siek tiek kitokioje nei musu miegamuosiuose ...

Kaip ne ištvirkavimas? Rodai savo r... visai brigadai daktarų, o tuo metu vyras palatoje šitą anajį... įsijungęs pornofilmą... savarankiškai.... į sloikelį Vietoj to, kad kaip normalūs žmonės - dviese ant šieno kupetos

Nu siaip tai ta r... rodoma ne tik per IVF'a, gimdant "naturalius" vaikus irgi. Nemanau, kad tai yra "stiprus" ir daug demesio reikalaujantis priesininku argumentas.

Pagerbkime tylos minute vyrus - ginekologus.

isisukus i atzalu darymo maratona ne karta tikrai yra kile minciu, kaip pasisuks gyvenimas, jei nebutu vaiku, ka galeciau daryti. Vaziavau pas savo teta, kuri gime karta anksciau ir jau saukstai po pietu. Ji susitaike, nes kitos iseities nebuvo, bet tas skausmas su ja...Stai as nezinau, ar buciau susitaikiusi, jei zinociau, kad iseitis uz kito kampo vis gi yra, tik mano principai neleido eit pas Kaziuka, Maryte ir moket uz tai pinigu.
Kai gime Leja, supratau viena, kad visos tos mintys apie prasme, gydymasi - tiesiog neteko prasmes. EUREKA prasme gulejo lopsyje ir saldziai miegojo. Butent tada pagalvojau, kad jei buciau zinojusi, ka jausiu, kai glausiu savo kudiki, butu buve daug lengviau eit nevaisingumo keliu ir butu dar drasiau daryt bet ka.

geras klausimas va kaip tik aš į jį ir ieškau atsakymo:
* ar aš to vaiko noriu tik šiaip - kad šeimoje turi būti trys asmenys;
* ar aš to vaiko noriu dėl kažkokios savirealizacijos, kad įprasminti savo gyvenimą, nes matau, kad nieko labai naudingo nenuveikiu, kad reikia kažką po savęs palikti, savo idėjas perduoti kažkam;
* ar aš to vaiko noriu šiaip -kaip meilės pratęsimo, jos rezultato;
* gal dar kokių šio noro priežasčių yra...
ir pamenu pirmaisiais metais man tas noras buvo daugiau dėl tokių savanaudiškų tikslų ir tada visai suprantama, kodėl nesisekė pastot... manau, kad reikia surasti savo kelią šiame pasaulyje nebūtinai per kito žmogaus pagimdymą, pamilti save, įprasminti savo buvimą čia, o tik paskui tai perteikti kitam. negi visiems reikia palikti pėdsaką šioje žemėje? kas būtų, jei aplinkui būtų vien da Vinčiai?
ta prasme, stengtis reikia, bandyti, padaryti viską, kad pasiekti (IUI ir IVF) reikia, bet darant šias procedūras nesureikšminti, kad jeigu neturėsiu vaiko, tai nepaliksiu pėdsako... ir tada lengviau gausis, kai asmenybėm jausimės mes pačios, o ne mūsų vaikus bandysim jomis padaryti... dabar mes su tuo noru bet kokia kaina pastoti taip užsivedam, užsiciklinam, kad visos mintys tik apie tai ir sukasi, tik apie tai galvojam, o geriau pamilt save tokią, kokios esam... dabar dauguma vaikų nori kaip gyvenimo įprasminimo, negyvendamos prasmingai iki šiol... o vaikai tai juk gimsta, užauga ir išeina, ir jie mums nebepriklauso, jie juk ateina ne kad mūsų giminę pratęstų, o kad patys savo gyvenimą nugyventų, tad pirma reikia ir atrasti savo gyvenimo kelią, kad nesuvesti paskui viso tikslo tik į vaiką, o kai jis išeis iš namų, likti vieniems ir neturint bendros šnekos, savo gyvenimo, skirtis, kaip dabar dažnai būna...
gal aš čia per daug filosofiškai, bet tai veikia praktiškai kai kuriose gyvenimo situacijose.
Papildyta:


kai jau turi vieną, tai įsivaizduoju, kad klausimai nebekyla, bet kol jų nėra....