Psichologinės problemos ir nevaisingumas

#37
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 14:12)
*oo, cia psichologai turetu ka pasakyti apie toki asmenybes tobulinimo kelia, kai darai gera nesusimastydamas, ar tau pasakys kas nors uz tai aciu  biggrin.gif  ir jokiu budu tas "aciu" nebus tam tikru veiksmu (geru darbu) motyvatorium smile.gif

Taip ir maniau,kad uzklius sitas sakinukas biggrin.gif
Atsakyti
#38
dar tokiu minciu apie ta savirrealizacija galvojant kilo.
manau, kad kiekvienam zmogui yra labai svarbu tiketi, jog tai, kaip tu gyveni ir koki kelia renkiesi (ar kartais - koki kelia tave gyvenimas privercia pasirinkti), yra teisinga, todel kiekvienam elgesiui/sprendimui/t.t. ieskome tam tikro pagrindimo. taip, jei gyvenimas taip pasisuko, kad savo bio vaiku tureti as taip ir negalesiu - tuomet ieskosiu tam tikro pateisinimo bevaikiam gyvenimo budui, sakydama, kad nerealizuota naturalu motinystes instinkta as galiu kompesuoti kazkuo kitu, pavyzdziui, idomia profesine veikla, ar idomia socialine veikla, ar savo pacios asmenybes tobulinimu ir t.t. ir tame as nieko blogo nematau. tik (bent jau is savo pacios elgesio ar pamastymu sprendziu) tokie kaip Tino isankstiniai pasvarstymai apie asmenines/profesines/pan. savirealizacijas pries pradedant rimta kova su nevaisingumu kazkuria prasme slepia baime, jog savu vaiku tureti gali ir nepasisekti, tai tarsi iskart pateikiam sau ir aplinkai argumentacija, jog ir be ju gyvenimas gali tureti prasme. cia gal tam tikras apsaugos mechanizmas suveikia, nzn g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zirza: 02 vasario 2011 - 14:31
#39
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 14:29)
isankstiniai pasvarstymai apie asmenines/profesines/pan. savirealizacijas pries pradedant rimta kova su nevaisingumu kazkuria prasme slepia baime, jog savu vaiku tureti gali ir nepasisekti, tai tarsi iskart pateikiam sau ir aplinkai argumentacija, jog ir be ju gyvenimas gali tureti prasme. cia gal tam tikras apsaugos mechanizmas suveikia, nzn  g.gif

Zinai,sutinku su siom mintim,nes man irgi tokios kilo. Ir manau,visai kitaip yra,jei zmogus neturi vaisingumo problemu ir nenori vaiku,o nori kitokios realizacijos.
Atsakyti
#40
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 13:55)

as pati asmeniskai esu pastaroji  blush2.gif ir truputi pykstu ant saves, kad per paskutiniuosius keleta metu mano visas mintis uzgoze noras bet kokia kaina tureti vaika. net nemylimam darbe kankinausi, nes ten butu buve patogu iseiti i dekreta.. nauju veiklos sriciu neieskojau, nes kankino mintis, o ka, jei tuoj pastosiu? zodziu, visiska fiksacija..

pireja, ta pati vienu metu parasem smile.gif

Pas mane ta pati situacija dirbau ir dirbu nemylimame darbe tik todel,kad tai pastovus darbas ir geri pinigai, kad iseisiu i dekreta ir viskas bus gerai...Dabar supratau,kad reikia kazka daryti, keisti darba...nes tos mintys apie pastojima viska sustabde g.gif

Kazkaip pradejau lengviau reaguoti i vaikus, bet va siandien vel blogai, nes tiek visos apnestejo koleges,pazistamos...paskutine geriausia drauge pastojo, kuri vienintele dar nesukurusi seimos buvo. Jei ne forumas, galvociau,kad as vienintele tokia...kitokia verysad.gif

Atsakyti
#41
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 14:12)
**tesiant egoizmo tema

Kadangi jau turiu vaika, tai nesutinku, absoliuciai ir visiskai smile.gif Kada nors, Zirza, kai tavo pypliai bus paauge, galesime apie tai padiskutuoti.
Vienintelio, ko tikrai linkiu savo vaikui ir sau - kad jis turetu daug vaiku ir man leistu tuos vaikus lepinti blush2.gif
Atsakyti
#42
QUOTE(*Gaja* @ 2011 02 02, 15:33)
Zinai,sutinku su siom mintim,nes man irgi tokios kilo. Ir manau,visai kitaip yra,jei zmogus neturi vaisingumo problemu ir nenori vaiku,o nori kitokios realizacijos.

as manau, kad tai irgi turbut slepia kazkokias baimes - atsakomybes, pasitikejimo savim ir savo jegom ar pan. juk noras turetu palikuoniu - instinktas, ir bet kokios pastangos ji slopinti iskart mane skatintu ieskoti slieku vienoj vietoj biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(Pireja @ 2011 02 02, 15:36)
Kadangi jau turiu vaika, tai nesutinku, absoliuciai ir visiskai  smile.gif  Kada nors, Zirza, kai tavo pypliai bus paauge, galesime apie tai padiskutuoti.
Vienintelio, ko tikrai linkiu savo vaikui ir sau - kad jis turetu daug vaiku ir man leistu tuos vaikus lepinti  blush2.gif

nu va, sakai, kad nesutinki, o kitu sakiniu savo egoistini nora isreiski biggrin.gif 4u.gif
sako, kad i senatve mes didesniais egoistais patampam. stebiu savo tevus, maciau savo senelius, girdziu, ka kalba mano tevu metu tetos ir dedes.. labai to demesio visiems reikia, ka jie besakytu, ir visi tikisi, kad to demesio jiems privalo suteikti ju vaikai.
gal mes busim kitokie? drinks_cheers.gif
Atsakyti
#43
Taip, tai plikas egoizmas. Bet juk tai nereiskia, kad as tikiuosi, jog jis tures daug vaiku, bus supratingas, ir tuos vaikus man kiekviena savaitgali atves, kad as galeciau juos visaip kaip lepinti.

Del senatves - gal ir tiesa, matysim biggrin.gif Su tevais ir su seneliais turejau visiskai skirtingas patirtis (t.y. is tevu puses yra daugiau "reikalavimu", o seneliu meile buvo labiau besalygine).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pireja: 02 vasario 2011 - 14:49
#44
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 14:43)
as manau, kad tai irgi turbut slepia kazkokias baimes - atsakomybes, pasitikejimo savim ir savo jegom ar pan. juk noras turetu palikuoniu - instinktas, ir bet kokios pastangos ji slopinti iskart mane skatintu ieskoti slieku vienoj vietoj  biggrin.gif

Sunku gincytis,nes nesuprantu,kaip galima buti laimingai be vaiku ir net ju nenoreti,bet viena pazistama tikrai be jokiu problemu apie 30m.pastojo,pagimde,bet tik del to,kad 'reikia',nes visi draugai turi vaikus,tai nebera apie ka sneket ir tt.,bet ta vaika pagrinde mociutes augina,o jau antro tai sake tikrai nebenori,nes kaip sako yra 'nemotinine' schmoll.gif Nesuprantu as tokiu zmoniu,bet gal buna ir tikrai nesutvertu motinystei g.gif Juk zmones skirtingi..
Atsakyti
#45
QUOTE(Pireja @ 2011 02 02, 15:49)
Taip, tai plikas egoizmas. Bet juk tai nereiskia, kad as tikiuosi, jog jis tures daug vaiku, bus supratingas, ir tuos vaikus man kiekviena savaitgali atves, kad as galeciau juos visaip kaip lepinti.

Del senatves - gal ir tiesa, matysim  biggrin.gif  Su tevais ir su seneliais turejau visiskai skirtingas patirtis (t.y. is tevu puses yra daugiau "reikalavimu", o seneliu meile buvo labiau besalygine).

nea, bet tai panasu i "as jausiuosi ir busiu kazkam reikalinga" ax.gif
as cia nepriekaistauju - as tokia pati 4u.gif

o del seneliu - aha, jie anukus labai myli ir tikisi, kad ju vaikai juos graziai nukarsins apsuptus anuku meiles biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(*Gaja* @ 2011 02 02, 15:52)
Nesuprantu as tokiu zmoniu,bet gal buna ir tikrai nesutvertu motinystei g.gif Juk zmones skirtingi..

zinai, mano vyras irgi ilga laika labai nenorejo vaiku. is pradziu teisinosi, kad tam nesubrendes, nepasiruoses. daug mes apie tai kalbejom. paskui paaiskejo, kad jo paties vaikyste nebuvo rozem klota - tetis ilgus metus mokesi kazkur uz lietuvos ribu, mama ji pagimde budama 18, jai nelabai tas vaikas tuo metu rupejo - norejosi dienomis/naktimis duotis su draugais, linksmai gyvent. vaikas buvo nutrenkiamas tai vieniems, tai kitiems seneliams ar isvis vienas namie paliekamas. vyras man sakydavo - kokia as vaikyste savo vaikams galiu duoti, pats jos normalios nemates? va ir atsirado didele baime turet vaiku.. naturalus noras yra didelis (matau, kaip jis dabar laukia vaikeliu), bet kazkuriuo momentu ji aplinkiniai faktoriai turbut pritilde..
Atsakyti
#46
Imti ir duoti visada eina kartu. Jei tu kažką duodi, automatiškai kažką ir gauni, jei ne materialinį, tai dvasinį pasitenkinimą. Bet kaip taisyklė, tam kuris duoda, visada atrodo, kad jis davė per daug, o jam sugrįžo per mažai. Tas kuris ima, atšauna - aš tavęs neprašiau duoti, tu pats taip nusprendei, todėl dabar neprivalau ir gražinti.

Tas pats dėsnis galioja visuose santykiuose. Myliu vyrą, lepinu, plaunu indus, o jis žaltys to nevertina. O kodėl mes tuos indus plaunam? Mūsų prašė? Ne, greičiausiai mums pačioms malonu jį lepinti. Tad ar turim teisę iš jo kažko reikalauti mainais. Na slapta tikimės, kad jis vienaip ar kitaip atsiskaitys su mumis, bet ar galim reikalauti?
Savo draugei, darbui, tėvams, dar kažkam paaukojau viską, o kas man sugrįžo? Ogi nieko. Dažna konfliktų priežastis, ar ne?
Atsakyti
#47
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 14:54)
nea, bet tai panasu i "as jausiuosi ir busiu kazkam reikalinga"  ax.gif
as cia nepriekaistauju - as tokia pati  4u.gif

Nu nezinau, gal kur pasamoneje taip ir galvoju, bet samoneje - tai nea smile.gif Juk mylime (vyra, vaikus/anukus, darba) ne tam, kad butume reikalingi... As myliu savo vyra, nes jis man reikalingas g.gif Nea, kazkas ne taip, ne del to ji myliu rolleyes.gif

QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 14:54)
o del seneliu - aha, jie anukus labai myli ir tikisi, kad ju vaikai juos graziai nukarsins apsuptus anuku meiles  biggrin.gif

Is manes niekas nereikalavo myleti, irodyti, kad myliu, ar pan. O ko seneliai is tikruju tikejosi (o gal visai nieko ir nesitikejo), tai tik jie patys galetu pasakyti.
Atsakyti
#48
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 15:43)
sako, kad i senatve mes didesniais egoistais patampam. stebiu savo tevus, maciau savo senelius, girdziu, ka kalba mano tevu metu tetos ir dedes.. labai to demesio visiems reikia, ka jie besakytu, ir visi tikisi, kad to demesio jiems privalo suteikti ju vaikai.
gal mes busim kitokie?  drinks_cheers.gif


nepriklausomai nuo amziaus zmogui labai reikia to demesio, kol jis mazas - is tevu/seneliu, kai pasensta - is vaiku/anuku smile.gif
Atsakyti