Tino, aš puikiai suprantu, apie ką Jūs kalbate. Jūs užduodate labai svarbius, gilius egzistencinius klausimus. Skaitydama Jūsų žinutę, aš matau vieną, kitą, trečią kelią, kuriais galima eiti pirmyn, gilyn, mintyse formuluoju užduotis, kurios Jums pagelbėtų susigaudyti savyje. Bet atviras eteris nelabai tam tinka, aš sąmoningai negilinu Jūsų siūlomų temų, nes nenoriu Jūsų viešai išrengti...
Manau netrukus pradėsime asmenines konsultacijas skypu. Taip galėsime pasiekti visus, kurie galbūt gyvena mažesniuose miesteliuose ir neturi galimybės gauti kitokią psichologinę pagalbą. Arba šiaip, konfortiškiau jaučiasi netiesioginiame kontakte. Aplamai, visais klausimais galite rašyti man asmeniškai.
Dar noriu priminti, kad Asociacija turi puikias patalpas, kuriose bet kada galit susibėgti, padiskutuoti gyvai. Nebūtinai psichologine tematika. Jaukiai, su vyneliu ir naminiais pyragėliais. Kiek žinau, anksčiau tokie susibėgimai vykdavo dažniau, dabar ši iniciatyva visai išblėso...
QUOTE(Tino @ 2011 02 01, 18:57)
manau, kad reikia surasti savo kelią šiame pasaulyje nebūtinai per kito žmogaus pagimdymą, pamilti save, įprasminti savo buvimą čia, o tik paskui tai perteikti kitam. negi visiems reikia palikti pėdsaką šioje žemėje? 
kas būtų, jei aplinkui būtų vien da Vinčiai?
ta prasme, stengtis reikia, bandyti, padaryti viską, kad pasiekti (IUI ir IVF) reikia, bet darant šias procedūras nesureikšminti, kad jeigu neturėsiu vaiko, tai nepaliksiu pėdsako... ir tada lengviau gausis, kai asmenybėm jausimės mes pačios, o ne mūsų vaikus bandysim jomis padaryti... dabar mes su tuo noru bet kokia kaina pastoti taip užsivedam, užsiciklinam, kad visos mintys tik apie tai ir sukasi, tik apie tai galvojam, o geriau pamilt save tokią, kokios esam... dabar dauguma vaikų nori kaip gyvenimo įprasminimo, negyvendamos prasmingai iki šiol... o vaikai tai juk gimsta, užauga ir išeina, ir jie mums nebepriklauso, jie juk ateina ne kad mūsų giminę pratęstų, o kad patys savo gyvenimą nugyventų, tad pirma reikia ir atrasti savo gyvenimo kelią, kad nesuvesti paskui viso tikslo tik į vaiką, o kai jis išeis iš namų, likti vieniems ir neturint bendros šnekos, savo gyvenimo, skirtis, kaip dabar dažnai būna...
[
kas būtų, jei aplinkui būtų vien da Vinčiai? ta prasme, stengtis reikia, bandyti, padaryti viską, kad pasiekti (IUI ir IVF) reikia, bet darant šias procedūras nesureikšminti, kad jeigu neturėsiu vaiko, tai nepaliksiu pėdsako... ir tada lengviau gausis, kai asmenybėm jausimės mes pačios, o ne mūsų vaikus bandysim jomis padaryti... dabar mes su tuo noru bet kokia kaina pastoti taip užsivedam, užsiciklinam, kad visos mintys tik apie tai ir sukasi, tik apie tai galvojam, o geriau pamilt save tokią, kokios esam... dabar dauguma vaikų nori kaip gyvenimo įprasminimo, negyvendamos prasmingai iki šiol... o vaikai tai juk gimsta, užauga ir išeina, ir jie mums nebepriklauso, jie juk ateina ne kad mūsų giminę pratęstų, o kad patys savo gyvenimą nugyventų, tad pirma reikia ir atrasti savo gyvenimo kelią, kad nesuvesti paskui viso tikslo tik į vaiką, o kai jis išeis iš namų, likti vieniems ir neturint bendros šnekos, savo gyvenimo, skirtis, kaip dabar dažnai būna...
[
tai tik teorija.
praktiskai gyvenimas sudelioja viska i savo vietas.moterys nori uzauginti vaikus, o vyrai pratesti gimine, ir jei tu jam nepagimdysi vaiko, tai jis gali dar greiciau iseiti pas kita, kuri jam pagimdys ir prates jo gimine.
didesnes gyvenime prasmes istiesu nera kaip pagimdyti ir uzauginti ir isaukleti vaikus, o visa kita visi kiti pasiekimai galimi ir turint vaiku.
Jei jau vaiku nera, tai zmogus realizuoja save kitur, bet tai tik yra saviapgaule ir saves pateisinimas ka jau padarysi jei jau taip yra, kaip sakoma gyvas i zeme nelysi,bet senatveje vistiek ko labiausiai gailimasi, ne del to, kad nepadariau karjeros,nepadariau to ar nano, bet kad nepagimdziau vaiku.
Kaip pavyzdi galiu papasakoti istorija.
Mano mama gulejo ligonineje, o salia jos mociute apie 80 metu.Kai tik ateidavau aplankyti mama, ji vis verkdavo ir pastebejau, kad pas ja niekas neuzeina.Po keliu dienu ji pradejo atvirauti.Sako jus taip graziai mama lankote, taip graziai bendraujate, o va as neturiu vaiku.Esu baigusi auksta moksla, uzemiau gyvenime aukstas pareigas, vaiku neturejom, vyras mane paliko, kai man prasidejo klimaksas ir suzinojom kad negalesim niekada tureti vaiku, jis isejo pas jaunesne.
Viska gyvenime buciau atidavusi uz galimybe tureti nors viena vaikuti.O va dabar viena kaip pirstas.Ir jauciuosi gyvenima nugyvenus beprasmi.
As jos paklausiau, kaip ji butu pasielgusi, jei tuo metu butu medicina galejusi ka padeti, tai ji atsake, as bet ka buciau paaukojusi, ranka, koja, inksta bet ka...
siaip Tino teisinga minti uzkabino. reiketu pripazinti, kad dauguma is musu vaikelio norim is egoistiniu paskatu - kad save iprasmintume, kad savo motinytes poreiki realizuotme, kad senatvej mus kas priziuretu, ligoninej lankytu, ispildytu musu grazios seimos svajone.. as pvz. pati pamastydavau, kad labiau dukters noreciau, nes mergaites labiau linkusios tevais rupintis.. 
o juk vaika gimdydamas zmogu i pasauli paleidi, jis tau nebepriklauso - pagimdai, uzaugini, investuoji, aukoji daug saves, ir paleidi - ir uz ta investicijas tau niekas neprivalo aciu pasakyt. ir duoti laimingos senatves garantija.
per tuos laukimo metus daznai ir man kildavo minciu, is kur tas begalinis noras tureti vaika.
bet tai visiskai nesusije su tuo, kokiu budu tas vaikas i seima ateina
manau, kad ir naturaliai galincioms pastoti tokiu minciu kyla
o juk vaika gimdydamas zmogu i pasauli paleidi, jis tau nebepriklauso - pagimdai, uzaugini, investuoji, aukoji daug saves, ir paleidi - ir uz ta investicijas tau niekas neprivalo aciu pasakyt. ir duoti laimingos senatves garantija.per tuos laukimo metus daznai ir man kildavo minciu, is kur tas begalinis noras tureti vaika.
bet tai visiskai nesusije su tuo, kokiu budu tas vaikas i seima ateina
manau, kad ir naturaliai galincioms pastoti tokiu minciu kyla 
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 11:53)
siaip Tino teisinga minti uzkabino. reiketu pripazinti, kad dauguma is musu vaikelio norim is egoistiniu paskatu - kad save iprasmintume, kad savo motinytes poreiki realizuotme, kad senatvej mus kas priziuretu, ligoninej lankytu, ispildytu musu grazios seimos svajone.. as pvz. pati <...>
Zirza, visi nori vaiko sau. Ne būsimam vaikui (juk jis neišreiškia savo nuomonės nori jis čia gyvent ar nenori), nei Petrui, nei Antanui, netgi ne savo tėvams mes norime vaikų. Vaiko susilaukimas yra grynai egoizmas, savo noro auginti savo ar įvaikinto vaiko auginimas. Tai yra savo emocinės būsenos satisfakcija, mano poreikių patenkinimas.
Netgi tos, kurios atsisako gimdyti (elementariai nenori) ar darosi abortus, tai daro tik iš egoistinių paskatų, nes jos to nenori.
Kaip bevartysi, vis tiek susidursi su savo norais ar nenorais.
Tarkim, aš noriu 5 vnt. vaikų. Kokie gali būti tolesni mano žingsniais, priklausys nuo to, kaip AŠ stipriai NORIU, nes man REIKIA.
Ir tik pati moteris gali nuspręsti nori ji vaikų ar ne, vyras neprivers jos norėti (lygiai taip pat, kaip mes nepriversime vyro norėti, jis tik gali susitaikyti su esama ar būsima padėtimi).
Vat ir visa filosofija.
Visas gyvenimas yra LABAI paprastas, jame nereikia ieškoti kažko super dvasingo ir prasmingo, nes nieko mes nenusinešime kitur, po to kai mus užkas 8 lentų dėžėje
QUOTE(Nakviša @ 2011 02 02, 13:04)
Zirza, visi nori vaiko sau.
sutinku, kad nuo to egoizmo niekur nepabegsim
homo sapiens vulgaris.ale zinai, kai tie vaikeliai ilga laika nesigauna, kai pradedi mastyt, kad nuo tilto turbut vis tiek nesoksiu (bo salto vandens bijau be proto...), jei vaiku taip ir neturesiu, pradedi iesot kazkokio pasiteisinimo/pagrindimo tokiam buvimui. tada ateina minciu, kad noras vaiku turet kyla is visiskai egoistiniu paskatu, ir kad iprasmint savo gyvenima nebutinai per vaikus galima, juk galima ir paciam taip gyvenimeli susiorganizuoti, kad jis atrodytu prasmingai nugyventas.
mes su diedeliu apie tai nemazai kalbedavom - pastebejau, kad vyrams tokios mintys labiau artimos. jis man daznai kartodavo, kad nesedciau ranku sudejus, menuo is menesio laukdama teigiamo nestumo testo ir daugiau apie nieka kita nesvajodama.
kas keisciausia, kad tas teigiamas nestumo testas ir pasirode butent tada, kai mintys apie nestuma buvo nustumtos i sioki toki antra plana...
QUOTE(Tino @ 2011 02 01, 18:57)
ir pamenu pirmaisiais metais man tas noras buvo daugiau dėl tokių savanaudiškų tikslų ir tada visai suprantama, kodėl nesisekė pastot...
...
manau, kad reikia surasti savo kelią šiame pasaulyje nebūtinai per kito žmogaus pagimdymą, pamilti save, įprasminti savo buvimą čia, o tik paskui tai perteikti kitam.
...
o geriau pamilt save tokią, kokios esam...
...
pirma reikia ir atrasti savo gyvenimo kelią
...
manau, kad reikia surasti savo kelią šiame pasaulyje nebūtinai per kito žmogaus pagimdymą, pamilti save, įprasminti savo buvimą čia, o tik paskui tai perteikti kitam.
...
o geriau pamilt save tokią, kokios esam...
...
pirma reikia ir atrasti savo gyvenimo kelią
Tino perskaiciau tavo zinute ir gaunasi mazdaug kad pirma reikia atrasti savo gyvenymo kelia ir iprasminti save o tik tada galima jau meginti susilaukti vaiku. Taciau gyvenymo kelio paieska dazniausiai trunka visa gyvenyma, tai toks begalinis procesas, mes nuolat besivystom, ir tai visiskai nesusije su vaikais... be to vienas kitam netrukdo, netgi vaikai kartais atveria mums akis ir mes pasimokom is ju netgi tu paciu aukstuju prasmiu paieskose. Gali atsitikti kad to "tikrojo kelio" mes taip ir neatrasim niekada arba atrasim jau po klimakso, bet matyt gamta kitaip masto jei liepia vaikus gimdyt kol esame jaunos.
Apart visu siu "aukstuju materiju" atkreipiau demesi i nuostatas "as dar neverta tureti vaiku, nes dar saves nerealizavau" - jos pasamoneje kaip tik ir stabdo vaisingumo procesus. Tu rasai kad reikia pamilti save ir priimti save tokia kokia esi - tai pripazink kad esi verta jau DABAR susilaukti vaiku, kad jau SIANDIEN esi save realizavusi asmenybe (juk taip ir yra, o tobuleti toliau niekas netrukdo), ir turi teise noreti ir tureti vaiku nesvarbu kaip tai bemotyvuotum - "egoistiskai" ar kitaip.
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 12:36)
tada ateina minciu, kad noras vaiku turet kyla is visiskai egoistiniu paskatu, ir kad iprasmint savo gyvenima nebutinai per vaikus galima, juk galima ir paciam taip gyvenimeli susiorganizuoti, kad jis atrodytu prasmingai nugyventas.
Bet juk tai, turbut, irgi tiesa. Gal per dideli nora tureti vaiku, mes kitu keliu saves iprasminimui ar realizavimui nematome.
Juk yra ne tik seimos, neturincios vaiku. Yra ir viengung(es)/(iai), kurie gyvena irgi be vaiku. Tik jiems mintys apie neiprasminta gyvenima kyla turbut ne taip daznai
Papildyta:
QUOTE(Lin4ia @ 2011 02 02, 12:43)
Tino perskaiciau tavo zinute ir gaunasi mazdaug kad pirma reikia atrasti savo gyvenymo kelia ir iprasminti save o tik tada galima jau meginti susilaukti vaiku.
As manau, kad tu neteisingai supratai. Tu keliu (realizacijos, iprasminimo ir pan.) kiekviena is musu turime daug. Bet ar neatsitinka taip, kad susikoncentruodami i viena "kelia" - bandymus susilaukti vaiku, apleidziame kitus? Gal tie kiti "keliai" duotu lygiai tokia pacia satisfakcija, kaip ir vaiku "kelias"? O gal ir dar didesne? Nes vaikai - tai juk ne tik dziaugsmas... Juk moterys net linkusios linkti nemylimam darbe vien del to, kad va gal tuoj tuoj uznestes, o tas darbas - toks patogus dekretinems atostogoms ir vaikui auginimui.
QUOTE(Lin4ia @ 2011 02 02, 13:43)
Tino perskaiciau tavo zinute ir gaunasi mazdaug kad pirma reikia atrasti savo gyvenymo kelia ir iprasminti save o tik tada galima jau meginti susilaukti vaiku.
as tai asmeniskai tame savirealizacijos nore nieko blogo nematau. juk kiekvienas vaikas bus daug laimingesnis turedamas mama, kuri jauciasi gyvenime laiminga ir uz seimos ribu turinti veiklos, kuri jai labai patinka.
vienos realizuojasi profesinej veikloj.
kitos realizuojasi seimoje - gimdydamos ir augindamos vaikus.
grazu, kai tas savirealizacijas pavyksta suderinti. nes jei visa gyvenima paskiri tik norui tureti ir auginti vaika - kas tau belieka po kokiu 20 metu, kai tas mielas guguojantis kudikelis pradeda savarankiska gyvenima. ir duok dieve, retkarciais prisimena, kad turi be proto ji mylincia mama. o mes likusi gyvenime sedim ir liejam asaras, kad tas rupuziokas va jau menesi neprisiruosia mums paskambinti.. o juk mes tiek jo laukem, tiek meiles i ji idejom ir t.t.
as pati asmeniskai esu pastaroji
ir truputi pykstu ant saves, kad per paskutiniuosius keleta metu mano visas mintis uzgoze noras bet kokia kaina tureti vaika. net nemylimam darbe kankinausi, nes ten butu buve patogu iseiti i dekreta.. nauju veiklos sriciu neieskojau, nes kankino mintis, o ka, jei tuoj pastosiu? zodziu, visiska fiksacija..pireja, ta pati vienu metu parasem
QUOTE(Pireja @ 2011 02 02, 13:54)
As manau, kad tu neteisingai supratai. Tu keliu (realizacijos, iprasminimo ir pan.) kiekviena is musu turime daug. Bet ar neatsitinka taip, kad susikoncentruodami i viena "kelia" - bandymus susilaukti vaiku, apleidziame kitus?
QUOTE(zirza @ 2011 02 02, 13:55)
as tai asmeniskai tame savirealizacijos nore nieko blogo nematau. juk kiekvienas vaikas bus daug laimingesnis turedamas mama, kuri jauciasi gyvenime laiminga ir uz seimos ribu turinti veiklos, kuri jai labai patinka.
As irgi nieko blogo nematau savirealizacijoje, tiesiog pabreziu kad tai su noru tureti vaikus nesusije, tai eina lygiagreciai ir vienas kitam netrukdo. Netgi ejimas nevaisingumo kryziaus keliais irgi yra laiptelis savirealizacijos kelyje.
Kad mes daznai uzsiciklinam ir apleidziam kitas sritis del bandymu susilaukti vaiku - irgi tiesa NES: nevaisingumo gydymas atima labai daug resursu: laiko, pinigu, sveikatos, energijos, psichiniu jegu ir t.t. Bet tai nereiskia kad mums truksta savirealizacijos... NESUTINKU kad kol neatitiksiu kazkokiu "savirealizacijos kriteriju" netureciau teises noreti tureti vaiku.
Tino, kuris teiginys iš tų, kuriuos mergaitės pasakė, Jums labiausiai įstrigo, užkabino?
Papildyta:
Nebūtina garsiai atsakyti, svarbu pati žinokit.
Papildyta:
Nebūtina garsiai atsakyti, svarbu pati žinokit.
Visas gyvenimas yra egoizmas. Ar norime sau vaiku,ar gero darbo,ar kitokios realizacijos,visko siekiame del saves. Net uzsiimant labdara yra tokia egoizmo forma,nes nuo to pasijunti pats geriau,kad padejai Visa gyvenima zmogus iesko kas jam teiktu dziaugsma,kas suteiktu ta trapu laimes jausma... turint vaiku ta laime lengviau tureti,bet buti laimingu irgi reikia moketi. Juk ne visus vaikai padaro laimingais... O tiketis is vaiku ar kitu zmoniu,ar gyvenimo kazkokio atsilyginimo, 'skolos' grazinimo tikrai neverta.. kam kurti ta tikejimasi ir paskui nusivilti,nes vis tiek nebus taip kaip prisisvajojame. Geriau dziaugtis tuo kas yra,o ne liudeti ko truksta. Stikline visada yra kazkiek pilna,kazkiek tuscia,svarbu kaip mes ja matome 
Visa gyvenima zmogus iesko kas jam teiktu dziaugsma,kas suteiktu ta trapu laimes jausma... turint vaiku ta laime lengviau tureti,bet buti laimingu irgi reikia moketi. Juk ne visus vaikai padaro laimingais... O tiketis is vaiku ar kitu zmoniu,ar gyvenimo kazkokio atsilyginimo, 'skolos' grazinimo tikrai neverta.. kam kurti ta tikejimasi ir paskui nusivilti,nes vis tiek nebus taip kaip prisisvajojame. Geriau dziaugtis tuo kas yra,o ne liudeti ko truksta. Stikline visada yra kazkiek pilna,kazkiek tuscia,svarbu kaip mes ja matome QUOTE(*Gaja* @ 2011 02 02, 15:01)
*Net uzsiimant labdara yra tokia egoizmo forma,nes nuo to pasijunti pats geriau,kad padejai
**O tiketis is vaiku ar kitu zmoniu,ar gyvenimo kazkokio atsilyginimo, 'skolos' grazinimo tikrai neverta.. kam kurti ta tikejimasi ir paskui nusivilti,nes vis tiek nebus taip kaip prisisvajojame.
**O tiketis is vaiku ar kitu zmoniu,ar gyvenimo kazkokio atsilyginimo, 'skolos' grazinimo tikrai neverta.. kam kurti ta tikejimasi ir paskui nusivilti,nes vis tiek nebus taip kaip prisisvajojame.
*oo, cia psichologai turetu ka pasakyti apie toki asmenybes tobulinimo kelia, kai darai gera nesusimastydamas, ar tau pasakys kas nors uz tai aciu
ir jokiu budu tas "aciu" nebus tam tikru veiksmu (geru darbu) motyvatorium **tesiant egoizmo tema - ir noresi, ir tikesies is vaiku "skolos grazinimo" ar kitokio atlygio, kad ir ka bekalbetume. ne veltui cia tiek daug rasome apie senas bevaikes tetas, mociutes ir kaimynes, kurios rauda, kad gyvenime vaiku nesusilauke ir nera dabar kas jomis pasirupina. manau, kad visada kirbes uzpakaline mintis, kad va, jei tave, vaikeli, teisingai uzauginau ir isauklejau, tikrai manes senatvej po tiltu be duonos kasnio nepaliksi. skolos grazinimas, ne kaip kitaip
egoistiska.. bet kaip nakvisa sako - prasmes gilios cia gal ieskot nereiketu, tokia ta jau musu zmogiska natura.
