Aš ir vėl pralaimėjau kovą dėl teisės tapti MAMA. Negaliu net suskaičiuoti, kiek kartų šiandien "subyrėjau" į šukes. Susirinkau ir vėl subyrėjau, atėjau čia... , skaitinėju, žliumbiu ir ieškau svetimų sentencijų, kurios man padėtų sulipdyti save iš naujo, kad bent rami naktelė būtų, o po to jau ir dienelė viena kita.
ashley, kas nutiko?
Papildyta:
Būtinai bus. Preliminariai planuokime balandžio 12d. Aš atsinešiu kuo didesnį sieninį laikrodį, o Jūs po puodelį arbatai
Jūs buvot nuostabios - labai jautrios, palaikančios, atviros, įžvalgios.
Papildyta:
QUOTE(Pelargonija @ 2011 03 20, 19:33)
QUOTE(euromergele @ 2011 03 21, 15:35)
as irgi prisidedu prie padekos 
vis mintimis gryztu ir gryztu... linkejimai dalyvavusiom mergaitem, jeigu cia paskaitot 
vis mintimis gryztu ir gryztu... linkejimai dalyvavusiom mergaitem, jeigu cia paskaitot QUOTE(zulika @ 2011 03 21, 16:14)
Būtinai bus. Preliminariai planuokime balandžio 12d. Aš atsinešiu kuo didesnį sieninį laikrodį, o Jūs po puodelį arbatai
Jūs buvot nuostabios - labai jautrios, palaikančios, atviros, įžvalgios.
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 21, 23:40)
ashley, kas nutiko?
Trumpalaikis emocijų proveržis. Padėjo. Naktį ramiai miegojau. Tiesiog vakar sužinojau, kad mano puikios kokybės žirniukai neįsitvirtino (ir jau trečią kartą....).
QUOTE(zulika @ 2011 03 21, 16:14)
Reikia susibėgti ant žalios pievelės su vyneliu
Papildyta:
QUOTE(ashley @ 2011 03 22, 10:00)
Trumpalaikis emocijų proveržis. Padėjo. Naktį ramiai miegojau. Tiesiog vakar sužinojau, kad mano puikios kokybės žirniukai neįsitvirtino (ir jau trečią kartą....).
Užuojauta... jėgų Tau
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 21, 23:40)
Būtinai bus. Preliminariai planuokime balandžio 12d. Aš atsinešiu kuo didesnį sieninį laikrodį, o Jūs po puodelį arbatai
Jūs buvot nuostabios - labai jautrios, palaikančios, atviros, įžvalgios.
Jūs buvot nuostabios - labai jautrios, palaikančios, atviros, įžvalgios.
nelabai aš tuos laikrodžius myliu... geriau kai nieks netrukdo laisvai paleisti mintis ir jausmus
QUOTE(Pelargonija @ 2011 03 22, 12:37)
Reikia susibėgti ant žalios pievelės su vyneliu
visad už
ypač pievelėse su gėlytėm 
QUOTE(pasislepusi @ 2011 02 28, 16:09)
nepamiršta pridurt, kad svarbiausia sveikata, kad mirtis nugaron kablių neįkabinus.
iš pradžių įsižeidžiau, bet.. įvertinus to žmogaus situaciją, matyt ir aš taip guosčiau. iš pradžių buvau atvira su tėvais, dabar gi... ne. padėt vis vien nepadės, o kam čia jiems savo panikas, isterijas kraut? yra kas ir be manęs visu tuo gėriu dalinasi.
iš pradžių įsižeidžiau, bet.. įvertinus to žmogaus situaciją, matyt ir aš taip guosčiau. iš pradžių buvau atvira su tėvais, dabar gi... ne. padėt vis vien nepadės, o kam čia jiems savo panikas, isterijas kraut? yra kas ir be manęs visu tuo gėriu dalinasi.
QUOTE(Tino @ 2011 03 04, 18:18)
o aš nesuprantu vėlgi daugumos pozicijos. juk tėvai - patys artimiausi žmonės, nuo kurių nematau prasmės nieko slėpti. KOKS TIKSLAS SLĖPTI ŠIĄ PROBLEMĄ? nuo to tik sunkiau, bent jau man...
as, kaip pasislepusi. Atviraujau tiek, kiek man paciai to norisi. Mama zino, negelciau ir nenoreciau nuo jos visko nuslepti. Bet visko taip pat nesakau. Nepuolu guostis. Myliu ja per daug, ir su visa pagarba jai, jos amziui, bandau apsaugoti nuo visu tu savo emociju. Visoje sioje situacijoje vyras yra didziausias guodejas, emociju tikrai neiseina nuslepti. Jo pagalba susiimu save i rankas, bet viduj skauda. Vakar labai, siandien maziau skauda.... kaip bus ryt, poryt nezinau
As, kaip Teruke - atrodau visiems laiminga, o is tikruju labai trapi ir jautri.
QUOTE(Teruke @ 2011 03 10, 10:24)
Kaip ir visada visi mano kad esu laiminga.Gyvenime esu rami,tyli,''laiminga''.Tik skauda..
Papildyta:
QUOTE(Pelargonija @ 2011 03 22, 12:37)
sramsia no nie sdamsia Papildyta:
QUOTE(Nakviša @ 2011 03 17, 08:09)
Aš, netgi turėdama savų vaikų, su kitų tėvų vaikais esu susikausčiusi, nežinau kaip elgtis. Man kitų tėvų vaikai yra svetimi. Atvirai pasakius aš jų bijau
beje, as su kitų tėvų vaikais esu taip susikausčiusi
Vienas kitas, kuris suminkstinti mano sirdi gali. 
ashley, turbūt nėra tokio skausmo, kurio moterys negalėtų išbristi... Kažkaip atsitiesiam, apsigydom žaizdas, surenkam vilties likučius ir einam pirmyn. Stipresnės, drąsesnės.
Kokia Jūsų medicininė istorija, kokios nevaisingumo priežastys?
Kokia Jūsų medicininė istorija, kokios nevaisingumo priežastys?
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 23, 00:08)
ashley, turbūt nėra tokio skausmo, kurio moterys negalėtų išbristi... Kažkaip atsitiesiam, apsigydom žaizdas, surenkam vilties likučius ir einam pirmyn. Stipresnės, drąsesnės.
Kokia Jūsų medicininė istorija, kokios nevaisingumo priežastys?
Kokia Jūsų medicininė istorija, kokios nevaisingumo priežastys?
Aš jau beveik 8 metus gyvenu be kiaušinatkių. Dar visai jaunutei, kuomet atrodė visas pasaulis man po kojomis, po absceso buvo pašalinti. Tik prieš 2 metus pardėjau kalbėti apie tai be ašarų, ir tik tuomet kai žaizdos šiek tik apgijo pradėjau savo pirmajį IVF. Kol kas sėkmėmis pasigirti negaliu, džiugauti taip pat. Žinau, kad iškentėti galiu viską, tik kokia kaina
. Šiuo metu mane labiau neramina, tai kad dažnai apninka tokios mintys, tiksliau baimė, kad galiu būti iš tų moterų, kuriai niekad neteks patirti to jausmo - būti mama. To labai labai labai net labai bijau. Ir dirbu su savimi. Nors matau, kad mintys vienos, o veiksmai kitokie. Reikia laiko atsitiesti.... suitvarkyti...... savo "lentynoje knygas" 
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 23, 00:08)
ashley, turbūt nėra tokio skausmo, kurio moterys negalėtų išbristi... surenkam vilties likučius ir einam pirmyn. Stipresnės, drąsesnės.
dėl pažymėtos dalies labiausiai abejoju.
QUOTE(ashley @ 2011 03 23, 13:52)
dėl pažymėtos dalies labiausiai abejoju.
O kokia Jūsų nuomonė, pasidalinkite.
Žavi Jūsų pasiryžimas - sakot, kad iškentėti galite viską...
Jei norėtumėt, papasakokit plačiau apie kiaušintakių pašalinimą. Šalinimas buvo iš anksto planuotas, derintas su Jumis, ar tiesiog operacijos metu buvo aptiktos komplikacijos ir Jūs nubudote be kiaušintakių...
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 23, 21:36)
O kokia Jūsų nuomonė, pasidalinkite.
Žavi Jūsų pasiryžimas - sakot, kad iškentėti galite viską...
Žavi Jūsų pasiryžimas - sakot, kad iškentėti galite viską...
aš kažkodėl galvoju, kad kiekvienas žmogus turi savo ribą, kiek sunkumų/išbandymų gali pakelt. Vieni daugiau, kiti mažiau. Bet riba manau yra. Kažkuriame gyvenimo etape vis vien gali palūžti/pavargti/pasiduoti (skamba beveik kaip duotybė). To aš labai bijau. Kol kas šie sunkumai man yra pakeliami, nes visa kita, kas mane supa yra stabilu - esu mylinti ir mylima visų brangiausių man žmonių.
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 23, 21:36)
Jei norėtumėt, papasakokit plačiau apie kiaušintakių pašalinimą. Šalinimas buvo iš anksto planuotas, derintas su Jumis, ar tiesiog operacijos metu buvo aptiktos komplikacijos ir Jūs nubudote be kiaušintakių...
Cistos ant kiaušidžių yra mano gyvenimo palydovės nuo pat paauglystės. Kažkuriuo momentu organizmas sukvailiojo. Prasidėjo pilvo skausmai, tampymai pas įvairius specialistus. Kiek per ilgai tą skausmą viduje nešiojau ir organizme prasidėjo negrįžtami procesai. Neteisingai gydomas uždegimas pažeidė kiaušintakius, atsirado saaugų. O operacija maniau pades šiai istorijai tašką, tačiau po operacijos susidare abscesas, teko skubiai operuoti - tikrai niekas nežinojo, kas bus, tačiau gydytoja prieš operaciją nuteikė mane blogiausiam. Atisbudau, išgirdau visas tas naujienas - ir ką, man ne tas galvoje - svarbiausia aš gyva.
Tik po kurio laiko suvokiau, kas man atsitiko. Savivertė krito žemiau leistinos ribos. Dirbau su savimi, iš naujo mokiausi mylėti save su visais trūkumais. Manau, kad šis etapas jau išgyventas, prieš akis matau naujas kliūtis IVF, kurias taip pat bandau įveikti.
QUOTE(ashley @ 2011 03 24, 09:59)
Kol kas šie sunkumai man yra pakeliami, nes visa kita, kas mane supa yra stabilu - esu mylinti ir mylima visų brangiausių man žmonių.
...
prieš akis matau naujas kliūtis IVF, kurias taip pat bandau įveikti.
...
prieš akis matau naujas kliūtis IVF, kurias taip pat bandau įveikti.
Žinoma, yra ta riba, kada protinga būtų pasakyti sau "užteks". Manau, kad gydymasis "už ribos" yra tiesiog savęs kankinimas, kada viskas daroma vardan darymo, be vilties, be užsidegimo, iš inercijos. Ir be abejonės ribos nustatymas yra labai skausmingas, svarbus sprendimas.
Baimės? Taip, bus momentas, kada tikrai palūšite. Bet šiandien esate stipri, dar turite noro, galimybių žygiuoti pirmyn. Velniop tą momentą, kada palūšite galutinai, tai yra ne šiandien, o dėl rytojaus neverta sukti sau galvos, jei/kai ateis ta riba, tada ir galvosim apie ją.
Ar gydytojai kaip nors interpretuoja šios nesėkmės priežastis? Kaip Jūs pati jaučiate, kas nutiko?
Naujos IVF kliūtys medicininės?
