Mano nuomone, lygiai vienodai žalingas yra neadekvatus fantazavimas, nepagrįstų vilčių turėjimas, kiek ir neigiamas nusistatytmas, nesėkmės prognozavimas, atsarginių variantų kūrimas ir pan.
Juk VISADA gali būti ir taip, ir kitaip.
Vizualizacijos technika, kaip ir atsipalaidavimo terminas, dabar yra naudojamas įvairiam kontekste, ir dažnai prasilenkia su tikrąją paskirtim.
Papildyta:
Nakviša, skaičiau straipsnį ir aš. Šaunu, kad pasidalinot asmenine patirtimi.
Labas vakaras,
atsiprašau, jeigu ši tema kartosis, per paskaičius šis postas man labai įstrigo...
Dėl to anksčiau,kad esą žmonės susitaikydavo su vaikų neturėjimu... Sunku būtų sutikti, manyčiau, kad taipogi būdavo įvairių atvejų, kokiais būdais įveikinėdavo panašias problemas.
Bendrai - anksčiau žmonės apskritai mažiau žinojo, informacijos nebuvo arba neprieinama... Jeigu šeima neturėdavo vaikų - žmona tiesiog būdavo vadinama "sausarūre" (liet. literatūros klasikų memuarai)... Jeigu pavykdavo susidėti su kaimynu ir netgi netyčia pastoti - etiketė nuimama, visi laimingi... Taip kad, teigti, jog anksčiau buvo geriau ar lengviau, būtų per drąsu...
QUOTE(Tino @ 2011 02 01, 12:08)
KODĖL žmonės taip BET KOKIA KAINA bando susilaukti atžalos... 
kaip pagalvoji, o anksčiau žmonės net nežinodavo, kiek ir kokių tų kiaušintakių turi, kuris ten nevaisingas ir nugyvendavo gyvenimą dviese ir susitaikydavo... žinoma, tokių sąlyginai labai mažai buvo... dabar tikrai galima pasinaudoti medicinos pažanga, bet man lieka keista, KODĖL tiek moterų savo gyvenimo prasmę suveda tik į pastojimą ir gimdymą, negi jokių kitokių gyvenimo prasmių neatsiranda, kai negalime gauti to, ko norime?
kaip pagalvoji, o anksčiau žmonės net nežinodavo, kiek ir kokių tų kiaušintakių turi, kuris ten nevaisingas ir nugyvendavo gyvenimą dviese ir susitaikydavo... žinoma, tokių sąlyginai labai mažai buvo... dabar tikrai galima pasinaudoti medicinos pažanga, bet man lieka keista, KODĖL tiek moterų savo gyvenimo prasmę suveda tik į pastojimą ir gimdymą, negi jokių kitokių gyvenimo prasmių neatsiranda, kai negalime gauti to, ko norime? atsiprašau, jeigu ši tema kartosis, per paskaičius šis postas man labai įstrigo...
Dėl to anksčiau,kad esą žmonės susitaikydavo su vaikų neturėjimu... Sunku būtų sutikti, manyčiau, kad taipogi būdavo įvairių atvejų, kokiais būdais įveikinėdavo panašias problemas.
Bendrai - anksčiau žmonės apskritai mažiau žinojo, informacijos nebuvo arba neprieinama... Jeigu šeima neturėdavo vaikų - žmona tiesiog būdavo vadinama "sausarūre" (liet. literatūros klasikų memuarai)... Jeigu pavykdavo susidėti su kaimynu ir netgi netyčia pastoti - etiketė nuimama, visi laimingi... Taip kad, teigti, jog anksčiau buvo geriau ar lengviau, būtų per drąsu...
Jau gana, kad dabar nevaisingas šeimas visuomenė kaltina kaip giliais viduramžiais.
Tikrais viduramžiais - net taip toli ieškoti nereikia, manau, ir prieš karą - moteris kalta ir psio.
O apie tą susitaikymą... Kur dėsies nesusitaikęs prieš 50 metų? Bet dėl to, kad nėra išeities, žmonės savaime nepasidaro linksmi ir laimingi.
Tikrais viduramžiais - net taip toli ieškoti nereikia, manau, ir prieš karą - moteris kalta ir psio.
O apie tą susitaikymą... Kur dėsies nesusitaikęs prieš 50 metų? Bet dėl to, kad nėra išeities, žmonės savaime nepasidaro linksmi ir laimingi.
QUOTE(tokia profesija @ 2011 03 15, 13:18)
Aciu, neblogai
Kuriam laikui atsiribojau nuo "draugiu", kurios erzina mane savo nevykusiais patarimais. Kadangi sis kartas buvo itin skaudus, tai jauciu lyg tureciau maza randeni, kuris neleidzia taip greitai uzsimirsti 
Ir keistas jausmas paliko.. atrodo, kad kas isrove is manes ta laukima ir nora tureti vaikeli. Liko tuscia toje vietoje ir toks keistas pyktis viskam kas susije su mano "problema" 
Bet zinau, kad pasveiksiu
Man smalsu, kaip jūs reaguojate į vaikus nuo 1 metų ? Ar visad norite skirti jiems daugiau savo dėmesio, puikiai randate kontaktą, bendras veiklas? Ar yra taip, kad jie ne ypač domina jus, arba neilgam . Kaip jaučiatės būdamos su jais? Ką tuo metu galvojate?
QUOTE(Glamour @ 2011 03 16, 23:32)
Man smalsu, kaip jūs reaguojate į vaikus nuo 1 metų ? Ar visad norite skirti jiems daugiau savo dėmesio, puikiai randate kontaktą, bendras veiklas? Ar yra taip, kad jie ne ypač domina jus, arba neilgam . Kaip jaučiatės būdamos su jais? Ką tuo metu galvojate?
Aš, netgi turėdama savų vaikų, su kitų tėvų vaikais esu susikausčiusi, nežinau kaip elgtis. Man kitų tėvų vaikai yra svetimi. Atvirai pasakius aš jų bijau
Su savais aš galiu "suvaikėti", su svetimais tos ribos niekada neperžengiu ir netgi, jei kur pas ką išvykdavom į svečius, nebuvau niekada ta teta, kuri visą vakarą sėdi ir su jais žaidžia.
Truputi pačiai keista, bet matyt toks kompleksas yra.
QUOTE(sanzile @ 2011 03 16, 23:40)
Dėl "draugių", toks atsitraukimas kurį laiką žinoma gelbėja, bet kol iki galo neišsiaiškinsit kas, kodėl, kaip Jus skaudina, konfliktinė situacija kartosis ir kartosis. Kartais tikrai, žmonės ne iš blogos valios, nežino kaip paguosti.
O pyktį patyrinėkie plačiau. Ant ko pykstate, už ką, kodėl pykstate. Kaip elgiatės supykusi. Ar pyktis būna skirtas tam, ant ko išsiliejate.
QUOTE(Glamour @ 2011 03 17, 00:32)
Man smalsu, kaip jūs reaguojate į vaikus nuo 1 metų ?...
Įdomu, kodėl klausiate būtent apie tokio amžiaus vaikus?
QUOTE(Nakviša @ 2011 03 17, 09:09)
Jei Jums tai netrukdo gyventi, vadinasi bėda menka.
O jei norėsit pasigilinti, pabandykit išskirti jausmus, kuriuos jaučiate kitiems vaikams. Ko bijote? Kas varžo? Kodėl negriūnat su jais į krūvą ir nepradedat dūkti? Kuo kiti vaikai skiriasi nuo Jūsiškių? Kaip elgiatės su saviškiais, ar su jais leidžiate sau suvaikėti? Aplamai gyvenime kaip dažnai leidžiate sau pabūti nerūpestinga?
QUOTE(pagalbai @ 2011 03 15, 11:17)
Zinot, stebuklu buna. Tikrai. Galiu drasiai ta pazadeti.
As tikrai noriu Jusu tiesiog paprasyti ir is visos sirdies siulau, paskaityti pacioms siek tiek knygu. Atsirinkti, kuri bus artimiausia sirdziai, kuria lengviausia patiketi, kuri daeis ne tik iki smegenu, bet iki pacios sirdies. Ir tada patiketi. Patiketi, kad pavyks. Pavyks naturaliai. Pavyks butent sitas iui. Pavyks butent sitas ivf. Visa sirdimi. Visu protu. Bet taip stipriai patiketi, kad net suvirpetumet. Tik tiek prasau labai.
Noriu, kad visoms pavyktu. Labai Jus suprantu ir labai to linkiu.
O knygas siulau atsirinkti is tos srities, kur rasoma apie vizualizacija, minciu materializavimasi, gyvenimo susitvarkyma kaip tik nori ir panasiai. Is savo patirties galiu rekomenduoti "Transferingas" (ji tokia gal sudetingesne siek tiek ir yra ne viena, o kelios jau isleistos) ir "The Secret"(sita tikrai labai paprasta, aiski ir lengva suprasti ir vykdyti). Dar Merfio knygos sako, kad neblogos, bet iki ju nedaejau dar, nes pati kiekvienai knygai tikrai skiriu daug laiko, analizes ir sirdies.
Pabandykit. Ir nepykit.
As tikrai noriu Jusu tiesiog paprasyti ir is visos sirdies siulau, paskaityti pacioms siek tiek knygu. Atsirinkti, kuri bus artimiausia sirdziai, kuria lengviausia patiketi, kuri daeis ne tik iki smegenu, bet iki pacios sirdies. Ir tada patiketi. Patiketi, kad pavyks. Pavyks naturaliai. Pavyks butent sitas iui. Pavyks butent sitas ivf. Visa sirdimi. Visu protu. Bet taip stipriai patiketi, kad net suvirpetumet. Tik tiek prasau labai.
Noriu, kad visoms pavyktu. Labai Jus suprantu ir labai to linkiu.
O knygas siulau atsirinkti is tos srities, kur rasoma apie vizualizacija, minciu materializavimasi, gyvenimo susitvarkyma kaip tik nori ir panasiai. Is savo patirties galiu rekomenduoti "Transferingas" (ji tokia gal sudetingesne siek tiek ir yra ne viena, o kelios jau isleistos) ir "The Secret"(sita tikrai labai paprasta, aiski ir lengva suprasti ir vykdyti). Dar Merfio knygos sako, kad neblogos, bet iki ju nedaejau dar, nes pati kiekvienai knygai tikrai skiriu daug laiko, analizes ir sirdies.
Pabandykit. Ir nepykit.
sveikos. Tai aš irgi tą darau ir bandžiau tą parašyti šiame forume, bet turbūt nemokėjau perteikt teisingai minčių ir likau nušvilpta
Man tai labiau patiko Svijašo knygos "Šypsokis, kol ne vėlu", o ypač "Išmintingas pasaulis". be fantastikos ir be religijos su patarimais kaip keisti savo mintis, kad gyvenimas sektųsi. "The secret" yra 1.5val. filmas, bet labai jau praplaunantis smegenis per daug saldus... bent jau man 
Bet vėl čia rašyti mane paskatino ne tai, o vakarykštė LNK laida "Valanda su Rūta" apie pinigus
kad ir kaip keista tai būtų, bet juk ar pinigai, ar mūsų norai susilaukti atžalos - juk tai žmogaus gyvenimo siekiai, kurių labai norim, dedam daug pastangų jiems įgyvendinti ir paskui nusiviliam, kai nesiseka. Vėlgi nepykit, kad lyginu tai, bet aš matau tame panašumų kelyje į tikslo siekimą. tai va, kas suprato tuos sėkmingus verslininkus, o labiau psichologą, kuris bandė sudėliot, kaip reikėtų mąstyti siekiant tikslo, tai turėtų mane suprasti. tik va man bėda, kad jei su pinigais viskas aišku: kad nereikia jų norėti turėti, o siekti dirbti mėgstamą darbą ir tada jie ateina patys, ir kad svarbu ne norėti "pragyventi" iš algos, bet jausti gyvenimą ir darbe, žinoti, ko sieki, galiausiai turėti kvalifikaciją, norint kažko pasiekti... tai va o kaip reikėtų mąstyti, kad susilaukti savo leliaus ne kad jį turėti bet kokia kaina, ne kad jis papildytų mano gyvenimą, bet kad šiaip išleisti meilės vaisių į pasaulį, dar vieną gerą žmogų? bet ar to užtenka ir ar tai teisinga? gal turit kas geresnių idėjų?
Tokia profesija, ačiū už naudingą renginį 
QUOTE(Tino @ 2011 03 18, 12:08)
Bet vėl čia rašyti mane paskatino ne tai, o vakarykštė LNK laida "Valanda su Rūta" apie pinigus
...
su pinigais viskas aišku: kad nereikia jų norėti turėti, o siekti dirbti mėgstamą darbą ir tada jie ateina patys, ir kad svarbu ne norėti "pragyventi" iš algos, bet jausti gyvenimą ir darbe, žinoti, ko sieki, galiausiai turėti kvalifikaciją, norint kažko pasiekti...
tai va o kaip reikėtų mąstyti, kad susilaukti savo leliaus ne kad jį turėti bet kokia kaina, ne kad jis papildytų mano gyvenimą, bet kad šiaip išleisti meilės vaisių į pasaulį, dar vieną gerą žmogų? bet ar to užtenka ir ar tai teisinga? gal turit kas geresnių idėjų?
...
su pinigais viskas aišku: kad nereikia jų norėti turėti, o siekti dirbti mėgstamą darbą ir tada jie ateina patys, ir kad svarbu ne norėti "pragyventi" iš algos, bet jausti gyvenimą ir darbe, žinoti, ko sieki, galiausiai turėti kvalifikaciją, norint kažko pasiekti...
tai va o kaip reikėtų mąstyti, kad susilaukti savo leliaus
ne kad jį turėti bet kokia kaina, ne kad jis papildytų mano gyvenimą, bet kad šiaip išleisti meilės vaisių į pasaulį, dar vieną gerą žmogų? bet ar to užtenka ir ar tai teisinga? gal turit kas geresnių idėjų?O ka butent rode toje laidoje, kokia buvo pagrindine ideja - tureti megstama darba? Idomu gal ta laida kur internete yra?
As nelabai sutinku, nes daznai hobiai neatnesa pinigu (kodel dauguma menininku nera turtuoliai?). O pinigai gali buti reikalingi ne tik konkretiems dalykams (kur ezoterikoje siuloma noreti butent tu dalyku kuriuos planuoji pirkti uz pinigus o ne paciu pinigu) bet kaip laisves, saugomo, potencialios energijos isikunijimas.As irgi skaiciusi visas tas paminetas knygas, maciusi filma. Su leliuku as galvociau strategija turetu buti kitokia. Isivaizduoti save laiminga motina, dziaugtis motinyste, dalyvavimu vaiko auginimo procese. Nebutina saves apgaudineti kad tai dai TIK grynai altruistinis noras, juk taip nera, ir tame nera nieko blogo. Kita vertus yra kazkas kas trukdo ir reikia ta "kazka" (kazkokia baime, kaltes jausma, stabdi) susirasti is su tuo padirbeti. Tai velgi tik mano asmenine nuomone.
as irgi prisidedu prie padekos vis mintimis gryztu ir gryztu... linkejimai dalyvavusiom mergaitem, jeigu cia paskaitot 
vis mintimis gryztu ir gryztu... linkejimai dalyvavusiom mergaitem, jeigu cia paskaitot QUOTE(Pelargonija @ 2011 03 20, 19:33)
Tokia profesija
QUOTE(Pelargonija @ 2011 03 20, 18:33)
QUOTE(euromergele @ 2011 03 21, 14:35)
as irgi prisidedu prie padekos vis mintimis gryztu ir gryztu... linkejimai dalyvavusiom mergaitem, jeigu cia paskaitot
vis mintimis gryztu ir gryztu... linkejimai dalyvavusiom mergaitem, jeigu cia paskaitot smagu buvo tave pamatyti
ir dar norisi susibėgimų..
