Psichologinės problemos ir nevaisingumas

kažkaip man atrodo kad toks tikslas( atrasti ramybę) labai jau didelis ir sunkiai įgyvendinamas. Turbūt šios temos lankytojų atveju ramybė turėtų atsirasti susilaukus vaiko, bet turbūt tokiu atveju atsiranda kitokių priežąsčių , dėl kurių vėl ta ramybė pasiklystų. O gal čia tik man tos ramybės pastoviai nėr bet...kažkada aš ją turėjau.

Ne tau vienai tos ramybės nėr. Juokingiausia, kai mums su vyru pataria nusiraminti, nes tarsi jokios nevaisingumo priežasties nėra, tad problema yra psichologinė. Bet mano atveju, nerimas ir pyktis būtent ir kyla dėl to, kad nepastoju, o medicininių priežasčių nėra. Sakot išsivalyti sielą ar karmą? O leiskite paklausti apie asocialius žmones ir alkoholikus, kuriems "Dievas" vaikų nešykšti. O su jų sielom, karmom ar vidumi viskas yra tvarkoj?

Oi apie karmas neišmanau. Kaip jas valyti ir t.t. Bet vienas žymus rytų kultūros propaguotojas Lietuvoje minėjo , kad kai žmogus praranda ramybę, tai jį užpuola rimtos ligos.
Vat gal ir susiję tai su negalėjimu susilaukti vaikų. Mano atveju greta neturėjimo ramybės, pyktis greta taip pat eina . Oi sugebu kartais ragana pavirsti iš to pykčio

Glamour, ne Jūs viena pametėt ramybę.

aš, pvz, susipykau su žmonėmis, kurie bandė man aiškinti, kad dešimt tūkst. dėl vaiko tai nieko nereiškia. bandytų vien tam,kad pliusiuką užsidėti.

o aš pavargau aiškintis. atrodo, buvo bendrauta ne dieną, ne dvi, o net n metų, pasakojau savo situaciją.... o čia drebia į akis, kad mol mažai vaiko nori, kad netaupai pinigų ir nebandai.

kaip lengva kitiems patarinėti ir kitus auklėti, sakyti, kad darytų tą ar aną....

nežinau, kaip kitos, bet aš manau, kad visa tai turi būti bendras sprendimas. na negi gali vieną dieną ateit ir diedui pasakyt: " liepos mėnesį man reikės nuuu 10 tūkstančių, o gal ir visų 15 tūkstančių. ai ir dar tavo spermos reikės, liepos 15d. nepamiršk patampyt tūlike, gerai ? ir dar būt gerai kad tam tavo skystyje būtų normalių, tinkamų.... nu, žo, supratai, ane?"

aš taip negaliu. tuo labiau, kad tik nesenai išlipom iš skolų. ir kaip tyčia, neaišku kaip dėl vyro darbo, jiems pasakyta, kad naikins jų skyrių. o mano alga tokia juokinga, kad ....

prieš n metų buvo toks įvykis. buvo jo gimtadienis, suvažiavo jo šeima. nebeatmenu kaip ten gavosi, bet išėjo kalba apie pirtis.... vaikus...
o mane ėmė velnias ir patempė už liežuvio, pasakiau kurgi bus tie vaikai, jei anas pirtyse sėdi.
po kiek laiko, aišku, pasidarė tyrimą, ne toks jau blogas, bet ir nelabai kas gero. užtat mano situacija, pasirodo, ne ta, kad maivytis ir kažką kaltinti.
dažnai prisimenu ir jaučiu kaltę. kaip drįsau jį taip pažeminti.
ir kuo toliau, tuo blogiau. turiu omeny, ligos progresavimą.

dabar trečias mėnuo kaip gyvenu laukimu :reikės ar nereikės operacijos.
jautrumas padidintas, į viską reaguoju dirgliai ir labai jautriai.

sunkiausia laukti. argi ne taip ?

mano koleginas tapo tėveliu, skambino, džiūgavo baisiausiai. o aš nuoširdžiai bendravau, bet meluočiau, jei sakyčiau, kad nesuvirpino širdies. lygiai taip pat, kai sužinojau, jog mano ex kaimynė susilaukė vaikučio...

ne, aš nepykstu, netgi nebeklausiu "kodėl ne aš?".... man tik kažkas drąsko širdį. gal nepilnavertiškumo kompleksas ?

išsiliejau.... bet atvirai kalbant, tik čia galiu tikėtis supratimo.
tik čia....

Niekada nebuvau pries jokias religijas ar filosofijas. Paauglysteje netgi domejausi teologija. Taciau atejus laikui sukurti seima ir prasidejus mano nevaisingumo istorijai, niekuo taip nepasibaisejau kaip "religingais", "tikinciais", "dvasingais" zmonemis. Kartais pasidairau, atrodo, kad gyvenu ne Lietuvoje, Vilniaus raj., Bukiskiu k., (priklausydama Vilniaus raj. poliklinikai), o Rytuose arba dar toliau - ciakru tantru mantru pasaulyje. Ir belieka stebetis savimi, negi as tokia atsilikus, kad vis dar pasikliauju tradicine vakaru medicina, kai va puse lietuviu jau medituoja atsisuke i Rytu puse.
Istiesu, - tikintieji, apsviestieji, pateptieji ...ieji, bukit malonus pasinaudokite savo empatija, nusvitusiomis samonemis, kosmine nuojauta ar siaip supratingumu ir nebekvarsinkite, paprastiem zmonems galvu.
aciu
P.S. iki siol nesutikau nei vieno netradicinio mastymo zmogaus kuris nebruktu savo nuomones. Visos ju diskusijos prasideda:" - ar tu, tu supranti, kad tu toks... anoks..., ar tu bent pagalvojai...,? istikruju tu neteisus, viskas yra va taip ir taip..., ko pyksti ant manes? as tik diskutuoju."
Papildyta:
Pasislepusi -

Buna dar blogiau, mano diedu isvis nusispjaut i esama situacija. Ir kaip tu rasei belieka prasyt pinigu ir spermos inseminacijai. Siandien uzklausiau gal stoti i vaisingumo asociacija, tai atsake - as netikiu, kad tai pades. Ir ka as bedaryciau jis netiki kad tai pades (manau kad jam tiesiog nelabai rupi). Ir ka daryt? Skirtis? Ner kur iseit. Uzgyvenau tik katina ir suni. Pajamu 0.

Belieka tiketis, kad tavo vyriokas, tavo zodziu i sirdi nepaeme, o jei paeme tai pasakyk ka galvoji ir bus baigtas kriukis su tuo kaltes jausmu.

man atrodo, tu pati netiki, o be tikėjimo nebus ir rezultato, nepyk

Nepykstu, nors kartoji mano vyro zodzius. Ir kiek galiu pykt. Atrodo kiekviena kart turi irodinet ir aiskint, kad tiki tuo ir anuo. Beto is kur svetimam zinot kuo tu tiki. O tikui tiek, kad vos ne kas antra ryta darausi HCG testa ir kazkodel visada darausi ji su viltim.

O ar tyreisi, ar viskas padaryta iš tavo pusės Kokios priežastys

As butent ir pradejau ieskoti priezasciu nuo tokiu visokiu karmu Vyrui buvo keista, kad as ne pas gydytojus traukiu, o perkuosi ir skaitinejuosi tokia tematika knygas.
Zodziu pasidariau tikra ieskotoja: mano lentynos dabar prikimstos ta tema knygu, pirmoji perskaityta buvo Karmos diagnostika. As skaiciau ja ir beveik viska supratau, o mano kolege prpase paskaityti ir ji numete ta knyga is karto i sona. Bet ten taip ir parasyta, kiekvienas turim pribresti vienam ar kitam dalykui. Taigi, ta knyga (tiksliau pirmos jos 3 dalys), atvere man akis, as pradejau i daug ka ziureti kitaip.
Tada ieskojau ieskojau ir atradau Sahadza joga. Nuosirdus atsipalaidavimas ir isigilinimas i save suteike gilia ramybe (kai kam gal kartais atrodau kaip zmogus, kuriam jura iki keliu), atrodo dingo mano problemos, viskas nusvito kitomis spalvomis, o svarbiausia, kad man nejucia viskas susideliojo taip, kad tapciau nescia!
Ir dar vienas principas, kuriuo as vodovaujuosi, tai rusiskai jis skamba ,,zakon pretezhenije". Mes viska galim pritraukti tik savo mintim, kuriu israiska yra veiksmas, o rezultatas to veiksmo pasekmes.
Gal ir per giliai cia jums issakiau, nes kazkada viena gydytoja man irgi panasiai postringavo. O as po to galvojau, nu ir kokia keista man ji, gal kokia durna daktare papuole. Bet stai po keleriu metu tapau ieskotoja ir atradau butent ta kelia, ant kurio ir norejo mane uzvesti tas zmogus! Matyt atejo laikas!
Tikiu, jei noresit, ir jus kieviena atrasit savo vidini kelia i ramybe. tereikia ne forsavimo, bet nuosirdaus noro! Ko jums ir linkiu!

Saruniuke-
ka jau cia bekalbeti padaryta ir vis dar daroma. O kas nepadaryta, tai tik del pinigu stokos. Bet as ne apie tai. As apie psichologine ir emocine busena, kai lieki su sia problema vienas. Negi visu moteru vyrai tokie supratingi ir palaikantys seimos zmones? Gal atsirastu bent viena kuri panasioje situacijoje?

labas rytas o nėra taip,kad taip pikta todėl,kad giliai širdyje žinai ,kad patarinėtojai teisūs.jei,atmest emocijas ir pažiūrėt realiai,tai žmonės norintys turėt vaikų ,juos gali išlaikyt.bent jau šiame skyrelyje.vaiko išlaikymas per mėnesį +-800lt.didzioji dauguma labai labai nori dvynuku,reiskia gali tam skirt apie 1500.taigi pataupius metus įmanoma pasidaryt viena ivf.manau,mus guodžiantys ir patarinėjantys žmonės tai ir turi galvoj

labas ir Tau

taupyt gali kai nebereikia atidavinėt skolų.

dėkui Die, mes nusikratėm skolų. dabar kiaulę (taupyklę) šeriu.

supranti, etera, esmė tame, kad patarimai patarimams nelygu. ir patarinėtojai patarinėtojams. aš parašiau abstrakčiai, nes....

nežinau kokia plyta užkrito, kad pasireiškiau. šiaip viskas labai gerai.