QUOTE(egk @ 2011 05 06, 15:44)
"o kas jeigu", supratau, kad pasaulis nesugrius ir nuo skausmo nemirsiu...
egk, labai gaila, kad Jums nepasisekė...
Šaunu, kad turite artimų žmonių, kurie Jums padeda išgyventi skausmą. Ir Jūsų pačios mintys labai brandžios ir gilios.
Tikrai baisu, skaudu, pikta, liūdna, kada pagalvojam, jog svajonė gali ir neišsipildyti. Kai kam taip ir atsitinka. Ir tas tiesa, gyvenimas nesugriūna, žmonės išmoksta perrikiuoti savo mintis, prioritetus, gyvena toliau, laimę randą kitur.
O šiandien? Kaip yra šiandien? Dar turim noro, jėgų, vilties, pinigų? Tada pirmyn.
Viltis? Kada matau šeimą, kuri kaip apsėsta laikosi vilties, yra euforijoje, idealizuoja - skamba pavojaus varpai. Kada šeima eina pas gydytojus mašinaliai, dėl to, kad bėga metai, dėl to, kad reikia kažką daryti, dėl to, kad kiti kažką daro, bet jų pačių akys nedega, jose nėra vilties - man taip pat neramu.
Papildyta:
QUOTE(Exit @ 2011 05 06, 16:05)
man visada pasidaro gėda, nes vidury kelio pasitraukiu
Ką turite galvoje? Gal norėtumėt apie tai papasakoti daugiau?